2021.10.01 08:59 (prieš 4 m.)
Esu rašiusi dėl savo anytos, kaip mane psichologiškai ėdė ir menkino po pirmo vaiko gimimo. Šiuo metu laukiame antro mažylio, labai nesinorėjo sakyt uošviams, juolab, kad sunkus nėštumas, norėjau gal kokią 30 savaitę pranešt, bet vyras nenorėjo konflikto ir jų įžeisti, tai su sūnumi nuvažiavo uošviams pranešti. Tai iškart pirmas klausimas buvo, kokia lytis, kai sužinojo,jad antras berniukas, sako: nu tai reikėjo mergaitės,kaip čia dabar. Tada aišku, pradėjo postringauti, kad kaip bus blogai, jei dėl pandemijos negalės po gimdymo atvažiuoti aplankyti į ligoninę. Po pirmo sūnaus gimimo iškart įsiveržė, vos į palatą buvom pervežti, ši kart į namus pirmą savaitę neplanuoju įsileisti, o jau soie ligoninę svaigo. Aišku,anyta dar sūnui leptelėjo, kad va dabar mama labiau brolį mylės ir visą dėmesį skirs broliui, tai gal mumis gyvent ateisi? .
sūnus ir baiminasi dėl brolio gimimo. O čia dar močiutė taip "drąsina". Vyras jai pamoralizavo, kad nesąmonių daugiau nekalbėtų. Man po to aišku skambino pasiteirauti kaip sveikata, bet labiau pabėdavot, kad va ir vėl berniukas, o ne mergaitė,nes jie berniuką užaugino ir jiem reikėjo baisiai anūkės. Sakau, tsi reikėjo dukrą pasigimdyt.
o vis tiek dar klausia: o tai tau tikrai nieko tokio, kad vėl berniukas?