Apie patį gymdymą

«1 20 35 3941 45 70 91 Kitas »

2011.07.07 11:25 (prieš 14 m.)

Jollyse parašė:
man taip pat atrodo, bet zaviuosi ir tomis poromis, kurios visa gimdyma kartu- tik man nelabai norisi, toks budas

www.youtube.com/watch?v=qK8rWHH0SeY&feature=player_embedded cia kurios labai bijo gimdyti- pasirodo viskas imanoma harmoningai be panikos

wau, kokia jaudinanti akimirka! jau dabar verkiau is laimes, kai gime kudikelis, tad belieka isivaizduoti kas bus, kai savaja princese laikysiu rankose
2011.07.07 16:23 (prieš 14 m.)

Line parašė:
wau, kokia jaudinanti akimirka! jau dabar verkiau is laimes, kai gime kudikelis, tad belieka isivaizduoti kas bus, kai savaja princese laikysiu rankose

o as neverkiau-praradau ama visiskai,uzspaude krutine taip,kad negalejau net prakalbet
2011.07.13 01:48 (prieš 14 m.)

Jetius.... kai gime apsiverkiau.... Is laimes aisku.... Man liko paskutine savaitele ir galesiu lieti dziaugsmo asaras gimus manajam angeliukui,jau laukiu nesulaukiu

rugile2

Ugne 6 m. 11 mėn.

Erikas 15 m. 4 mėn.

2011.07.13 02:44 (prieš 14 m.)

As irgi galvojau,kad kai pamatysiu savaji angeleli,tikrai apsiverksiu is laimes,nes kai pamatydavau tokius vaizdus kai padeda mamai ant krutines jos ka tik gimusia atzalele,asarodavau net pasikukciodama :zliumbiu: bet deja...padejo mano suneli man ant krutines,o as ziurejau i ji buku zvilgsniu amo netekus,paveluotai matyt supratau kas ivyko.vyras irgi sako labai jau idomiai ziurejai i vaika..mano vyras apsiasarojo pirma karta pamates musu mazyli,o as ne :hmmm: labai nusivyliau savo reakcija... :unsure:

ele0

Mažiausiasis 10 m.

Mažesnis 12 m. 8 mėn.

Mažas 15 m. 6 mėn.

2011.07.13 14:03 (prieš 14 m.)

mamytės, o ko gi verkti? :bigwink: pamatot, glaudžiat ir džiaugiatės :4u:
aš neverkiau, neašarojau... labai keista buvo, kad vat čia, tas mažulytis pilvuko gyventojas. jis anksčiau ir labai greitai gimė, tai buvau problokšta iki negalėjimo gimė apie 20 val., o aš po to visą naktį bluosto nesudėjau - žiūrėjau į jį murkiantį savo naujus sapnus ir jokie miegai neėmė.
o reakcija gali būti visokia, nes tas mažius, kuris kuičiasi ant krūtinės, juk dar visai nepažįstamas, kartais gąsdinantis, kartais traukiantis savo paslaptim, kurią išgvildensit jau kartu... atradę ryšį. o ryšys šiaip sau neatsiranda. yra mamų, kurios iškart jaučia motinystės instinkto padiktuotą sąjungą su mažiuku. o yra ir kitokių mamų, kurioms atrasti, sukurti ryšį reikia daug dirbti, pažindintis su mažiuku diena iš dienos. o kur dar visokie hormonų siautėjimai iškart po gimdymo...
man tik po tų magiškų 6 savaičių pradėjo akyse šviesėti, mažasis savas darėsi po truputį, o štai jau kuris laikas net neįsivaizduoju gyvenimo be jo :bigwink: :oops: viskam savas laikas :4u:

2011.07.13 14:19 (prieš 14 m.)

ele0 parašė:
mamytės, o ko gi verkti? pamatot, glaudžiat ir džiaugiatės
aš neverkiau, neašarojau... labai keista buvo, kad vat čia, tas mažulytis pilvuko gyventojas. jis anksčiau ir labai greitai gimė, tai buvau problokšta iki negalėjimo gimė apie 20 val., o aš po to visą naktį bluosto nesudėjau - žiūrėjau į jį murkiantį savo naujus sapnus ir jokie miegai neėmė.
o reakcija gali būti visokia, nes tas mažius, kuris kuičiasi ant krūtinės, juk dar visai nepažįstamas, kartais gąsdinantis, kartais traukiantis savo paslaptim, kurią išgvildensit jau kartu... atradę ryšį. o ryšys šiaip sau neatsiranda. yra mamų, kurios iškart jaučia motinystės instinkto padiktuotą sąjungą su mažiuku. o yra ir kitokių mamų, kurioms atrasti, sukurti ryšį reikia daug dirbti, pažindintis su mažiuku diena iš dienos. o kur dar visokie hormonų siautėjimai iškart po gimdymo...
man tik po tų magiškų 6 savaičių pradėjo akyse šviesėti, mažasis savas darėsi po truputį, o štai jau kuris laikas net neįsivaizduoju gyvenimo be jo viskam savas laikas

Labai gražūs pastebėjimai
2011.07.13 14:21 (prieš 14 m.)

Sveikutes, as jau dvi merginukes pagimdziusi. Net paciai saves geda, kai gime antra dukryte, nejauciau jai nieko mane pacia baime eme, kodel taip yra. Truko netrumpai, tik pansiai po 3 menesiu pradejau elgtis kaip su savo vaiku. Net maitinti nenorejau ir ant ranku imti. Is tikruju tai bijojau pati saves ir gedinausi saves Bjaurus neapsakomas jausmas. Tada pagalvojau, jog suprantu mamas, kurios pagimde palieka vaikus. O jeigu dar jauna ir niekas namuose nelaukia... ir ka pastebejau su mazaja dukra- jai 8 metai ir ji daznai klausia ar as ja myliu?, ka dyrciau jei ji numirtu?, sako, kad man butu maziau vargo jeigu jos nebutu. Isivaizduokit kaip skauda sirdi kai vaikas taip kalba Ir vis galvoju, kad visa tai pasekme po gimdymo, po mano elgesio su ja, kad as taip nemotiniskai elgiausi. Bet gal tai ir buvo pogimdyvine depresija. As nezinau.

ele0

Mažiausiasis 10 m.

Mažesnis 12 m. 8 mėn.

Mažas 15 m. 6 mėn.

2011.07.13 14:27 (prieš 14 m.)

depresija tikriausiai buvo... linkiu, kad ji nebeatsėlintų :4u:
o taip pat labai linkiu nesigręžioti atgal, o daryti ką tik gali geriausio dabar. nes tik DABAR ir teturim :bigwink: :4u: praeitis praeičiai, o ateitis... na, jos gali ir nebūti

ele0

Mažiausiasis 10 m.

Mažesnis 12 m. 8 mėn.

Mažas 15 m. 6 mėn.

2011.07.13 14:27 (prieš 14 m.)

ugnis parašė:
Labai gražūs pastebėjimai

:aciu: :tau-gelytes:

2011.07.13 14:29 (prieš 14 m.)

Edytka parašė:
Sveikutes, as jau dvi merginukes pagimdziusi. Net paciai saves geda, kai gime antra dukryte, nejauciau jai nieko mane pacia baime eme, kodel taip yra. Truko netrumpai, tik pansiai po 3 menesiu pradejau elgtis kaip su savo vaiku. Net maitinti nenorejau ir ant ranku imti. Is tikruju tai bijojau pati saves ir gedinausi saves Bjaurus neapsakomas jausmas. Tada pagalvojau, jog suprantu mamas, kurios pagimde palieka vaikus. O jeigu dar jauna ir niekas namuose nelaukia... ir ka pastebejau su mazaja dukra- jai 8 metai ir ji daznai klausia ar as ja myliu?, ka dyrciau jei ji numirtu?, sako, kad man butu maziau vargo jeigu jos nebutu. Isivaizduokit kaip skauda sirdi kai vaikas taip kalba Ir vis galvoju, kad visa tai pasekme po gimdymo, po mano elgesio su ja, kad as taip nemotiniskai elgiausi. Bet gal tai ir buvo pogimdyvine depresija. As nezinau.

Grazus atvirumas, bet as vis del to tikiuosi, kad man nebus pogimdyvines depresijos, nors i vandeni nespjaunu