Darželis ir 2 metų vaiko isterija naktimis

1. MmmA

   

   

   

   2017.09.13 08:17 (prieš 8 m.)

   Labas visoms mamoms, pradejau leisti savo berniuka 2metu i darzeli, buvome dar nedaug kartu nes nuolat sergam...vaikas eiti labai labai nenori,jei palieku tai verkianti, poto sake nurimsta lyg ir viskas gerai buna.

   atrinu pasiimti. iskart vel asaros. Ir kas keisciausia dabar budinejasi naktim, ko anksciau tikrai niekad nebudavo,verkia klykia isvis nesuprantu kas darosi...Ar tai gali but darzelio.itaka? Ka daryti?Patarkit mamos...
2. rugiagele_

   

   

   

   2017.09.13 09:19 (prieš 8 m.)

   Greiciausiai del darzelio ir keliasi naktim. Ne karta esu girdejusi is pazystamu, kad vaikas pradejo naktim prasciau miegoti kai pradejo vesti i darzeli. Diena daug emociju, streso, nakti viskas atsispindi. Manau viskas laikina.
   Ar bandet raminamuju arbateliu, sirupu duoti vakare pries miega?
3. malva

   

   

   Ainė 10 m. 9 mėn.

   

   2017.09.13 09:22 (prieš 8 m.)

   Manau,kad darželio įtaka. Aš taip pat dvimetę pradėjau leisti į darželį, tai neverkė nieko, bet užtat pradėjo šaukti per pietų miegą ”negalima, neeee”, ko anksčiau nebuvo. Suprastėjo miego kokybė
4. MmmA

   

   

   

   2017.09.13 13:29 (prieš 8 m.)

   Tai wa ir galvoju ka dabar daryt jei taip ir tiau su tuo miegu..poto atsikelia neissimiegojas pavarges..nezinau nei kaip elgtis...sirupuko jokio nebandziau gal reiks pabandyt...
5. laurora

   

   

   3 m. 3 mėn.

   8 m. 7 mėn.

   15 m. 6 mėn.

   

   2017.09.13 15:40 (prieš 8 m.)

   pabandykit sedalia sirupa. jis homeopatinis.
6. 

   

   2017.09.13 19:45 (prieš 8 m.)

   Mes pradejome vesti i darzeli pries 4 savaites (berniukui 1m ir 3 men). Pradejo irgi keltis naktimis pieno, ko anksciau nebudavo. Taciau greitai supratome, kame reples, tiesiog darzelyje mazai valgo ir nakti isalksta. Visa tai baigesi, vaikas isivaziavo, pradejo darzelyje daugiau valgyti, namuose taip pat stengiames pries miega kad butu sotus. Ir jau apie pusantros savaites ismiega visa nakti. O maziau valge del patiriamo streso.
7. MmmA

   

   

   

   2017.09.13 20:34 (prieš 8 m.)

   Labai tikiuosi kad issaugs sita visa.reikala...labai tikiuos...
8. Arieta

   

   

   9 m. 8 mėn.

   11 m. 8 mėn.

   

   2017.09.14 08:04 (prieš 8 m.)

   Sveikos. Mano berniukas praėjusiais metais išėjo į darželį taip pat. Ir pirmus mėnesius buvo taip pat, kaip jums. Tik namie bunanat ir per pietu miegą būdavo isterijos priepuolių dar net neužmigus. Taip draskydavosi lovytej, kad atrodo lova į šonus išsižergs. Buvome pas vaikų gydytoją, tai apžiūrėjo, patikrino nerviukus per kelėnus, tai pasakė, kad labai nerviukų zona didelė yra jautri. Tai sudėjom viską ant darželio, dar sesė buvo tik ką gimusi, tai jam visas stresas susikaupė. Pagėrėm sirupiuką mėnesį ir nurimo visi naktiniai pabudimai, per miegus šokinėjimai ir draskimaisi. Gyd sakė, kad jei vaikas tokd neramus, tai būtinai reikia jam padėt su sirupiukais raminančiais, nes jei palieki savaime praėjimui, tai jam nervų sistema įsiaudrina ir iki ligos nervų gali nueiti reikalai. Na žodžiu mūsų tokia patirtis
9. MmmA

   

   

   

   2017.09.14 08:24 (prieš 8 m.)

   Arieta parašė:
   Sveikos. Mano berniukas praėjusiais metais išėjo į darželį taip pat. Ir pirmus mėnesius buvo taip pat, kaip jums. Tik namie bunanat ir per pietu miegą būdavo isteri…

   Aciu uz pasidalinta patirti,siaip mano yra begalo irzlus ir oziuku turi tiek kad ojojo:)))pakolkas sergam ,nuo pirmadienio bandysim vel keliaut i darzeli,ziuresim kad bus ...gaila vaiko aisku gaila,bet kazkaip reikia susiimt.

   1
10. Boružėlytė

    

    

    daktariukė 10 m. 4 mėn.

    programukas 13 m.

    

    2017.09.14 15:48 (prieš 8 m.)

    Mama pasakojo, kad kai buvau dvejų trejų, naktimis atsibusdavau ir klykdavau, kad nenoriu į darželį, daug sirgdavau. Pati darželį atsimenu tik jau kai lankiau didesnė. Slogūs prisiminimai. Bet iš tų mažų dienų puikiai prisimenu kai kuriuos momentus iš nuostabių pasibuvimų pas senelius. Tad sakyti, kad dvimetis viską pamiršta, neatrodo tikslu. Be to, netrūksta įrodymų, kad ankstyvoj vaikystėj patirtas stresas lydi mus visą gyvenimą. Mane labai stebina, kai gydytojai (ir ne tik!) siūlo rinktis lengviausią kelią ir tą stresą užmaskuoti sirupiukais ir arbatėlėm. Ar sirupiukas užpildys tuštumą širdelėj? Ar arbatėlė padarys darželį smagiu?

    Mūsų sūnus pradėjo eiti į "darželį" porai dienų per savaitę nuo trejų metų (gyvenam Olandijoj, čia tokie darželiai veikia 3 valandas per dieną ir vadinami žaidimų kambariais). Pirmus kelis kartus visai patiko, paskui atsisveikinimai pasidarė sunkūs, su daug ašarų. Labai daug laiko praleidom su vyru aiškindami vaikui, kas vyksta, ieškodami būdų įtikinti vaiką, kad viskas bus gerai, bandydami visokius ritualus, kaip atsisveikinti, siūlydami, ką sūnus galėtų daryti, jei mūsų pasiilgtų. Mums atrodė, kad reikia adresuoti streso šaknis - vaikas bijojo būti paliktas vienas. Pasisekė, kad auklėtojos buvo be galo švelnios ir pasiryžusios padėti vaikui adaptuotis net mums to neprašant. Galiausiai nusistovėjo daugmaž tokia tvarka: vakare einam miegoti taip anksti, kad atsibustų ryte be žadintuvo, apsirengiam su pasakėle/istorija, pavalgom, vaiką nešu ant rankų į darželį kalbindama, pasakodama apie aplinką ar ką įdomaus darysim, kai grįš iš žaidimų kambario. Visada nešdavosi su savimi kišenėj nuotraukėlę, kur mes trys buvom, kad panorėjęs galėtų pažiūrėti ir kad savotiškai mes vis tiek būtume kartu. Nuėjus pažaisdavom kartu truputį. Tada sekdavo ilgas ir nuobodus įtikinėjimas, kad kol žais, auklėtojos labai gerai juo pasirūpins, kad man jis labai reikalingas ir kad aš nekantrausiu ateiti jo pasiimti. Dažnai būdavom suplanavę po to ar kartu valgyt daryti, ar į parduotuvę, ar dirbti. Tai sakydavau, kad tikrai būtinai pasiimsiu, nes na kas gi man taip puikiai supjaustys grybus?

    Kelis mėnesius buvo labai sunku. Ėjimo į darželį nelaukdavom visi. Vargindavo, kad kaskart reikia vis kažką naujo, įdomaus, patinkančio ir tinkančio vaikui sugalvoti. Labai nuliūdindavo tie rytai, kai nepavykdavo ir tekdavo verkiantį vaiką palikti. Bet kažkaip atrodė, kad čia mūsų visų reikalas ir nevalia ignoruoti ir nurašyti "visiems taip būna, ateis laikas ir prisitaikys".

    Draugų šeima turi sūnų pora mėnesių jaunesnį už mūsų. Jiems sekėsi dar blogiau. Darželis buvo tolėliau, reikdavo važiuoti automobiliu. Vaikas kategoriškai atsisakydavo, pavykdavo tik prievarta įsodinti. Žodžiu, į darželį kaip į karą. Po gal kokio mėnesio jie nusprendė padaryti pertrauką, atsiėmė vaiką iš darželio. Atstatė pasitikėjimą. Pradėjo iš naujo ruoštis. Pakeitė darželį į mūsiškį. Berniukas labai entuziastingai sutiko žinią, kad eis į darželį, į kurį jau eina jo draugas. Nuo pirmos dienos naujam daržely nebuvo nė vienos ašaros.

    Man patikęs straipsnis anglų kalba apie tai, kaip padėti vaikui: www.ahaparenting.com/Ages-stages/toddlers/helping-your-toddler-with-separation-anxiety Gal kažką prisitaikysit.

    1

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!