Boružėlytė parašė:
Mama pasakojo, kad kai buvau dvejų trejų, naktimis atsibusdavau ir klykdavau, kad nenoriu į darželį, daug sirgdavau. Pati darželį atsimenu tik jau kai lankiau dides…
Mamyte, cia visas nupiesete taip, kad nutempiame vaikus i darzeli, imetame pro grupes duris ir iseiname. Bent jau musu lopselyje vaikai pratinami pirmas dienas po pusvalanduka grupeje, kartu bunant mamai. Jei vaikas ramus, zaidzia, tada mama nepastebeta iseina i rubine. Jei vaikas nrml reaguoja i mamos pasitraukima is jo akiracio, tai aukletoja pasiulo grizti po valandos. Kiekviena aukletoja ir auklyte vaika stengiasi sudominti, uzimti, kad vaikas jaustu kuo maziau streso. Vaikas, kaip ir kiekvienas suauges, patiria daug pirmu kartu, susiduria su naujovemis. Naturaliai su tuo ateina ir streso kazkiek. Asmeniskai mano vaikas darzelyje budavo linksmas, guvus, zaisdavo, kartais net atejus pasiimti nenoredavo eiti namo, nes isijaucia i zaidimus, bet nepaisant to naktimis sokdavo taip pat is miego. Visada su vaiku kalbedvau, ruosdavau, kad eisime i darzeli, kas ten laukia, kaip ten linksma, daug vaiku. Nesdavomes is namu zaisliuka - drauga. Grizus namo visada linksmu tonu domedavausi kaip praejo jo dienele, su kokiais zaisliukais zaide, ka piese, ka lipde ar visa tai patiko jam daryti. Zinoma, kad jam baisu ir neramu po poros metu buvimo su mama namie, visada saugu ir ramu, o cia nauja aplinka ir zmones. Visur yra adaptacija, negi mokyklos taip pat nelankys vaikas, jei vedamas vaikas verkia, saukia. Visi turime savo darbeli. O kaip jau pavadinsi vieta, kur vaikas buna ar darzeliu, ar zaidimu kambariu, tai manau jau nera skirtumo. Tiek ten, tiek ten vaikai zaidzia, mokosi, bendrauja su savo bendraamziais.Visi turime savo tam tikras pareigas. Zinoma, jei yra galimybe ir salygos leisti laika ir ugdyti vaika didziaja dali namie, tai cia jau diskusijos nelieka.
Del visu sirupeliu, kaip sakote, 1-1.5 metuku vaikas nemoka savo emociju valdyti, su juo ir kalbant sunku susikalbeti, nes vaikas pilnai nesuvokia visko. Tai jei vaiko nervine sistema visa jau praranda pusiausvyra, tai kaip siulote taisyti padeti? Vaikas gi negydomas stipriais kazkokiais raminanciais vaistais, nedaromas vaikas priklausomas vaistam. Sprendziu is to, kaip jus parasete, kad jusu vaikutis nebuvo taip issibalansaves, nera toks jautrus, kaip tarkim mano, kad nervine sistema nesugebejo susitvarkyti pati. Kaip padeti tada tokiam vaikuciui? Vaikas noriai po pirmos sav miegojo ir pietu miegeli darzelyje, jame budavo, bet namuose miego metu sokdavo is miego. Labai kategoriskai nuskambejo jusu pasisakymas. Visos darome del savo vaiku kas jiem geriausia, nemanau, kad mamos taip laisva ranka griebiasi medikamentu, nes tingi bendrauti su savo vaiku. Juk ir susirgus persalimu, pakilus aukstai temperaturai butu paprasciausia sugirdyt atibiotiku ir ramu. Bet manau kiekviena bando naturaliais budais pradzioje padeti savo vaikui, o jau kai nera iseities is padeties jau imasi rimtesniu budu.







