2015.03.11 12:19 (prieš 5 m.)
Pagaliau šis nemalonus procesas baigėsi. Papasakosiu kaip vyko gal kam ateityje mano istorija padės. Dėl gliukozės visą nėštumą neturėjau bėdų. Diabeto nei aš, nei mano, nei vyro šeimoje niekas neturėjo. Kaip ir sakė mamytės prieš tai pagrindinis vaistas vaikeliui yra mamytės pienas, bet deja mano burbului nepasisekė, nes iš dalies kad cezaris, ir turbūt iš dalies stresas man pienas atsirasti pradėjo tik 4 paros pabaigoje.
Ką darė vaikeliui? Gimdymo namai bandė gliukozę kontroliuot pusantros paros. Deja, ji niekaip nesistabilizavo tada vaikiuką perkelė į Kauno Klinikas, bijodami, kad gali būt kas rimčiau. Klinikose stabilizavo gliukoze po maždaug dar pusantros paros. Taigi prireikė 3 parų nuolatinių lašinių ir stebėsenos. Ką pasakė gydytojai, kodel taip nutiko ir kodėl gimdymo namai negebėjo sukontroliuot gliukozės? Nutiko taip dėl to kad visų pirma didelis vaikas, o antra, kad cezaris buvo padarytas ne mažiui pasiprašius į pasaulį (mano spaudimas buvo labai aukštas, nors vaikas buvo išnešiotas gimdymo veiklos nebuvo, baimintasi, kad aš jau galiu neatlaikyt, dėl to buvo nuspręsta baiginėt nėštuma 39 savaitę). Taigi toks gliukozės svyravimas buvo organizmo reakcija.
Kodėl gimdymo namams nepavyko greit sukontroliuot gliukozės? Kontrolė gali trukti parą, kaip jau minėjo viena mamytė, bet gali trukti ir 4 paras. Tai priklauso nuo daug ko kiek nukritus gliukoze, kuo vaikas maitinasi, kadangi manąjį maitino mišinuku, galėjo netikti gimdymo namų mišinukas, nes Klinikose jis buvo pakeistas kitu.
Na o pabaigai pasakysiu, kad ačiū Dievui jau grižom namo, imam krūtį ir bandom pereit ant natūralaus maitinimo tik va, kad va pienuko daugiau būtų
Ačiū visoms už savo istorijas ir patarimus, tikiuosi, kad mano patirtis bus kam nors naudinga