Antrinu dėl tyrimų – savo iniciatyva pasidarykit kalcio, vitamino D tyrimus. Nepakenks ir pasikonsultuot su kitu specialistu – ortopedu, traumatologu, chirurgu ar pas ką šeimos gydytojas sutiks rašyti siuntimą. Iš patirties kalbu, nes tikrai visi skirtingai kalba ir tas diagnozes ten kaip pašėlę į e. sveikatą paišo – nors jos nieko nereiškia. 
Nežinau kokie tiksliai tyrimai jums daryti ir ar tos diagnozės tikslios tada (gal ir taip, čia tiesiog kaip klausimą pamąstymui keliu).
Bent kaip man chirurgas aiškino, tai reikia matyt viską – MRT, ultragarsą, rentgeną + realius paciento skundus, tai tada geriausiai galima nustatyti diagnozę ir skirti gydymą.
Mano atveju galų gale artrito diagnozę atmetė, kažkiek kremzlės padilusios, bet šiaip „nieko“ blogo MRT nemato. Tik kad vaikščiot kurį laiką negalėjau. Žodžiu, perėjau 4 ortopedus, kol patekau pas Ričardą Bajoriūną ir jis normaliai pažiūrėjo į problemą. Iki tol ir kineziterapeutų pakeičiau, ir reabilitologų, ir ortopedų, nes tiesiog visi pečiais traukė ir sakė, kad „tokiam jaunam žmogui taip negali būti“.
Jei esat Kaune, tai Bajoriūną tikrai rekomenduoju. Žiūri žmogiškai, jam nėra durnų klausimų, siūlo sprendimus ir negaili tyrimų (pvz., prieš tai kiti MRT neskyrė, nes brangus tyrimas ir pagal mano amžių čia neturi būti problemų, tai ir tirti nereikia – logika tiesiog geležinė, o ultragarsas ir rentgenas nieko blogo nerodė). Asmeniškai man sąnarių skausmą labai apmašino gliukozamino du kursai po 3 mėn. (receptinio, po 1,5 g). Kaip suprantu jį ir prie artrito skiria skausmui valdyti. O vėliau sąnarių funkcijai atsistyt hialurono+prp injekcija praktiškai padarė stebuklą! Beje, abu šitus dalykus pasiūlė vėlgi Bajoriūnas... Plius jis liepė D išsitirt (buvo stiprus trūkumas) ir gert papildus.
Svarbiausia būkit savo ir savo dukros advokate – kiek teko susidurt, sistema perkrauta, pacientų krūvos, reik pačiam visko reikalaut, žinot, prašyt. Nes kitaip niekam nerūpi, nesiunčia toliau tirtis (nors galima). Žodžiu, nenuleiskit rankų.
Vaikas
