-.chocolate.- parašė:
O jeigu ciuzinukas yra apvilktas tokiame tipe kaip nuotraukoje (nuotrauka is interneto) ar ir ten buna erkuciu?
Sunku pasakyt, žiūrint, kas čia per apvalkalas. Yra sukurta speciali medžiaga, vadinasi Evolon, per kurią nei dulkių erkutės, nei jų išskiriami alergenai nepereina. Tai jei apvalkalas iš tokios medžiagos - net jei čiužinyje gyvena erkutės, jos vaiko kūno nepasieks. Jei apvalkalas kažkoks kitoks, jokio skirtumo.
Dulkių erkutės yra labai mažos, o jų išskiriami alergenai (daugiausia jų išmatos) - dar mažesni. Visi jie keliauja oru, tad kai kambaryje bent menkiausia ventialiacija, jos gali nukeliauti bet kur. Paprastai žmogų alergizuoja/dirgina, kai tie alergenai yra įkvepiami arba patenka ant gleivinės. Tada ašaroja, niežti, rausta akys, atsiranda sloga, čiaudulys, kosulys, gali niežtėti ar perštė gerklę. Tačiau mažiems vaikams pastebima, kad alergizuoti gali ir kontaktas su oda. Tokiais atvejais aplinkose, kur daugiau alergenų, vaikui sukyla niežulys, beria. Dažniausiai beria ir niežti atviras, drabužiais neuždengtas vietas.
Greita alergine reakcija laikomi tie organizmo atsakai, kurie pradeda reikštis per dvi valandas. O lėta - per 24-72 valandas. Manyčiau, kad Jums prasmingiau darytis kraujo arba dūrio testą (dūrio gal priimtinesnis tokiam mažam vaikui) nei lopo. Iš kitos pusės, galimas variantas ir toks, kad testas nieko neparodys, o vaikas vis tiek reaguoja.
Jeigu vaikas vis tik alergiškas dulkėms (arba tiksliau - dulkių erkučių išskiriamiems alergenams), pravartu žinoti keletą dalykų, norint vaiką apsaugoti.
(1) Dulkių erkutės minta žmogaus odos pleiskanomis. Jos mėgsta šiltas, kiek drėgnesnes, tamsias vietas iš medžiagos. Lova, kurioje miegama - idealus variantas, ypač kuo daugiau medvilnės. Taip pat - kilimai, minkšti vaikų žaislai, minkšti baldai, užuolaidos, retai skalbiami drabužiai ir pan. Ką įmanoma - išnešti iš namų. Ko ne - reik reguliariai valyti (kaip - bus toliau).
(2) Kova su dulkių erkutėmis susideda iš dviejų dalių - jas reikia žudyti ir reikia šalinti alergenus (irstančios mirusios erkutės taip pat alergizuoja). Galima alternatyva: specialūs erkučių ir alergenų nepraleidžiantys apvalkalai čiužiniams, pagalvėms ir anklodėms. Dulkių erkučių visiškai pašalinti neįmanoma, galima tik jų apmažinti arba, daiktų atsisakymo ir apvalkalų pagalba, sumažinti sąlytį su jomis.
(3) Erkutės žūsta prie 55 laipsnių ir aukštesnės temperatūros (skalbimas, valymas garais) arba šaltyje (tiksliai nepasakysiu, bet visur rašo, kad šaldymo kamera tinka). Taip pat žūsta veikiamos ultravioletinių spindulių. Yra ir specialių chemikalų, bet man šis būdas nepatrauklus, tad plačiau nesidomėjau. Yra priemonių/purškalų natūraliu pagrindu su įvairiais veikimo principais, galbūt yra kažkas priimtino, bet vėlgi - aš asmeniškai nesidomėjau.
(4) Erkučių alergenus galima pašalinti skalbiant, siurbiant siurbliu ir kažkiek labai labai intensyviai daužant/purtant (tiek erkutės, tiek alergenai yra kibūs).
(5) Dulkių siurblys turi būti su specialiu HEPA filtru, geriausia bent HEPA 12, o jei įperkama, tai ir didesnio tankumo. Jeigu specialaus filtro nėra, siurbiant dulkes alergenai vėl pasklis po namus.
Mes darom taip. Kilimų ir minkštų baldų neturim. Užuolaidų minimaliai, nuo pat nusipirkimo prižiūrim - dažnai nusiurbiam. Čiužinius kas pusmetį išvalau garais, išsiurbiu, įvelku į tą specialų apvalkalą. Pagalvę kas pusmetį plaunu prie 60 laipsnių, irgi įvalkale. Anklodėms apvalkalas atrodo nepatogus, tai skalbiu kas 2-3 mėnesius (anklodės sintetinės, specialiai alergiškiems, skalbti leidžiama). Paklodes ir užvalkalus keičiu kas savaitę. Pirmus metus sužinojus apie alergiją visada lygindavau, ypač atidžiai apžiūrėdavau vidines siūles (ten dulkių ojojoj kiek!), dabar kiek atsipalaidavau, lyginu tik pagalvių užvalkalus. Tiesa, viską džiovinu džiovyklėj aukštoj temperatūroj arba ant saulės. Minkštus žaislus, kurių turim mažai, reguliariai skalbiu. Prieš skalbimą palaikau minimum parą šaldiklyje ir tada skalbiu prie 30 laipsnių. Dar kartais ir nusiurbiu su siurbliu.
Lyg ir viskas. Mes apie alergiją sužinojom iš kraujo tyrimo, kai sūnui buvo metai ir devyni mėnesiai. Požymiai reiškėsi jau anksčiau (paguldytas į lovą draskydavo žandus, kaklą, vėliau ir kojas, naktimis busdavo po milijoną kartų, dieną miegodavo tik žindomas), tik aš nežinojau, nuo ko. O sužinojus ir ėmusis priemonių, dar užtruko kelias savaites, kol viskas susinormalizavo. Tik miegojimo ypatumams prireikė žymiai ilgiau.