Koks gražus žodis, maminukas
Kai skaičiau temos autorės pirmą postą nu taip tip top apie mano jaunėlį
Jis labai prieraišus vaikas, irgi toks maminukas. Kai buvo 2 metų tai jis didumą laiko ant mano rankų praleisdavo. Miegojo su manim iki beveik 4m, žindė iki 3m.
Nervindavo ir vargindavo jo toks prieraišumas, teko susitaikyti su tuo ir skaityti knygas, gilintis, mokytis jį mylėti taip kaip jis nori būti mylimas.
Jam dabar jau 5m bet toks mielas vaikas, visad prieis apsikabins nors ir tūkstantį kartų per dieną, išbučiuos, paglostys, patapšos per petį.
Vyresnėlis irgi meilus ir prieraišus bet jaunėlis tai jau kažkas kitokio. Manau kad tokie vaikai kaip jis, negimsta dažnai
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas


Na, dabar jau truputį geriau.. Nepaguodžiau, ateity ne ką lengviau bus 😄 Bet kas labiausiai padeda, tai savęs pačios nuteikimas, tiesiog mažiau kreipt dėmesį, turiu omeny, mažiau sureikšmint, vaikas yra koks yra, toks, ką dabar jau padarysi
kai jau visai jaučiu, kad kantrybės paskutiniai lašeliai, tiesiog uzsidarau, ir viena kavos atsigeriu ramiai, ir nuotaika pakyla.





