2021.02.18 17:53 (prieš 5 m.)
Sveiki,
Noriu pasidalinti, kaip man galiausiai pasisekė išlipti iš mišinukų liūno. Po Cezario operacijos VGN, kur man nieko nepaaiškino ir neparodė kaip žindyt, grįžom namo išsekę, alkani ir isteriški. Vaikiukas klykdavo, krūties neimdavo, nes nemokėjo apžiot, aš nemokėjau duot, speneliai po keturių dienų jau buvo kruvini.. 4rias dienas prabadavę VGN, namuose pagaliau davėm mišinuko ir vaikiukas akyse atsileido, atsipalaidavo, užmigo. Tuo metu man tai buvo svarbiausia. Dar kelias svarbias pirmąsias dienas laukiau Medelos antspenių, ir tik su jais mažė pradėjo žįsti krūtį. Reiškia, kai pirmąją savaitę turėjau kiek įmanoma daugiau maitint krūtimi, to nepavyko padaryt, o teko maitint mišinuku. Duodavau buteliuką ir verkdavau, kokia bloga mama...
Kai pagaliau gavau antspenius, pradėjau maitint krūtimi, bet žinoma, vaiko poreikiai antrą savaitę jau buvo pakankamai dideli, išgerdavo 600-750ml., o pienas dar tikrai tokiais tempais nesigamino. Buvau užsispyrus ir kiek įmanoma duodavau krutį (nors ir skaudėdavo spenelius), o jau tik kai visiškai nebeišeidavo apgaut, duodavau mišinuko. Po kurio laiko pradėjau ir nusitraukinėt pieną papildomai, kai vaikas miegodavo. Nusitraukinėjau iš pradžių rankomis, vėliau elektriniu pientraukiu, kuris neskaudėdavo kaip kad rankinis. Vėliau nusitraukinėdavau tada, kai vaikiukas baigdavo valgyt (a la duodavau ženklą, kad reik daugiau pieno). Gerdavau daug vandens, arbatų. Na ir dar šiaip visaip bandydavau pratemt laiką, užimt vaiką, panešiot, pažaist, kad tik daugiau turėčiau minučių tarp maitinimų. Tai galiu pasakyti, kad va pagaliau, po 6šių savaičių yra pirmosios dienos, kai apsieinam visiškai be buteliuko, kai visas paros maistas yra iš krūties. Reiškia savo pavyzdžiu galiu įrodyti, kad net jei pirmą savaitę teko maitint tik mišinuku, dar nereiškia, kad nemaitinsit krūtimi. Speneliai vis dar yra jautrūs, bet ne tiek, kiek anksčiau, gyvent galima 
