keturiolikta parašė:
As esu vilniete, lankausi pas gine poliklinikoj, kaip supratau pati lyg ne Vilniuj, tai gydytojos pavarde gal ir nelabai aktuali 
. I konsultacija ligonineje tai man rekomendavo pati gine gyd. Meceju, pas ji ir uzsirasiau, is savu saltiniu irgi gavau tas pacias rekomendacijas del sio gydytojo, sako labai kompetetingas ir tikrai neskirs to, ko nereikia.
O savo pirmojo nesekmingo nestumo istorija stengiuosi pamirsti ir kuo teigiamiau ziureti i gyvenima, kad neigiamos emocijos nesutrukdytu kitam nestumui. Bet trumpai papasakosiu: 11 sav. nuejau i prvacia klinika pasidaryti genetiniu tyrimu, ten pirmiausia echoskopu istiria sprando rauksles stori, tai ten ir isgirdau skaudzia naujiena, kad jie nemato vaisiaus sirdeles plakimo, nesuvokiau, ka sako, dar perklausiau ar tikrai, pasake, kad taip. Neatsimenu kaip apsirengiau, kaip isejau is kabineto, isejusi i koridoriu paskambinau vyrui, nes jis lauke tuo metu buvo, bet per asaras jau nelabai ka galejau pasakyti, uleke jis i virsu akimirksniu. Viena is echo ziurejusiu gydytoju pasiule uzeiti pas ja i kabineta, kai asaros truputi aprimo tiek, kad galeciau sneketi, uzejau. Cia suzinojau, kad vaisius nebesivysto nuo 9 sav., labai maloni gydytoja ramino, sake, praeis pora men ir vel pastosi, del tyrimu sake, kad po pirmo nedaro, net po antro nevisada, paklausiau jos nuomones, kada vel galeciau pastoti, tai sake, na butu gerai po 3 men bandyti. Po poros dienu (kadangi buvo savaitgalis) jau ejau pas savo gine, kuri dave siuntima i ligonine abrazijai (nes gi vienok tai planine operacija, kaip bebutu sunku zinant, kad tavo taip lauktas maziukas guli pilvelyje negyvas 
), pasidariau kraujo tyrimus del kresejimo, gliukozes ir dar nepamenu kokie du buvo ir dar po poros dienu (jau buvo 11 sav pati pabaiga) nuvykau i ligonine, kur atliko ta procedura. Po abrazijos, kraujo buvo gal tik ta pacia diena ir siek tiek kita, po to nieko, bet po to, jau tiksliai nebepamenu po kiek laiko, prasidejo tai tepliojimai, tai menkas kraujavimas, galvojau su pirmom menesines, kurios buvo po 28 d., pasibaigs, taciau ne, po menesiniu, pagal mano skaiciavimus iki pat ovuliacijos dar tepliojo, tas mane labai neramino todel nuejau pas savo gine, ji ramino, kad viskas gerai, tiesiog organizmas dar neissivale, nes kiekvienai skirtingai ir dave siuntima pasidaryti echo, kad paziuretu gimdos gleivine. Taigi po menesiniu pasidariau echo ir itare polipa 
, o vakar buvau pas savo gine ir va siandien jau rasiau kaip buvo. Beje, mano gine rekomendavo bandyti pastoti po 3-6 men, o ligonineje, gydytoja, kuri dare abrazija, sake, kad gali jau po pirmo normalaus ciklo. Tai stai laukiu mmm, o po ju jau kaip tik bus 3 men. bandysim. Tik va tas polipas nelemtas, sako, kad trukdo pastojimui. Na bet bandymui pastoti netrukdo , tai va taip bandydami lauksim konsultacijos ligonineje del jo salinimo ar ne.
Sakiau trumpai, o gavosi ohoho kiek 
.
Gal noretum ir Tu papasakoti savo istorija? Beje linkiu kuo greiciau atsigauti, geros emocijos gydo! ir pradeti vel planavima.
Beje, pati net truputi gailiuosi, kad si cikla dar saugojomes nezinodami ka daryti del to polipo... Bet nieko, viskas dar priekyje
Aciu, kad pasidalinai savo istorija, zinau, kad nelengva, pati vaikelio praradima du kartus patyriau: pirma karta 6 sav., antra 19 sav. (tas antras kartas balandzio 5 buvo)
Pirmas kartas jau nurasytas, pries 8 metus buvo, o va sis sviezias, del to be galo skaudus. Mano antras vaikelis vystesi normaliai ir tyrimai visi geri buvo, ir vaisiaus vandenis tyriau del apsigimimu, ir echoskopiskai viskas tvarkoj buvo bet nei viena diena tulike pamaciau kazkokias gleives su truputi seno kraujo, tad nuvaziavau i ligonune, ten man pasake, kad viskas gerai, nezino, kas cia buvo,tada pas savo gine, tai ji man antibiotiku israse. Tada kita diena vel tos gleives po truputi rodesi, bet sikart be kraujo ir prasidejo strenu maudimas ir pilvo apacios tempimas, o i vakara tor gleives ruzavos darytis pradejo ir skausmai nepraejo. Paskambinau i ligonine, papsakojau situacija, o jie pasake, kad jei sviezio kraujo nera, nereikia pergyventi, na tai as ir bandziau ramintis, kad viskas gerai. Velai vakare man jau tie skausmai i saremius panasus darytis pradejo, bet kraujo nebuvo, o 4 ryto jau pradejo gleives su krauju eiti. Issikvieciau greitaja, nuveze i ligonine ir dianozavo, kad gimdos kaklelis sutrumpejes. Ryte per vizitacija gyd pasake, kad kraujas rodo uzdegima, ar bakterija, nepamenu. Vakare vel maudimas strenose atsidaro, ryte pasakiau gyd., tai ji mane po pietu apziurejo ir pasake, kad gimdos kaklelis atsidares, liepe lovoj guleti kojas iskelus, o jau 8 val vakaro pagimdziau palatoj, po to dare abrazija, placenta iseme. Dabar laukiu biopsijos rezultatu, kadangi cia jau antras persileidimas, tai jie tiria ir vaikuti, ir placenta, bet gyd sake, kad greiciausiai viskas del infekcijos ivyko. Vat tokia istorija, niekam nelinkiu, net didziausiam priesui.
Del gines, tai as Vilniuje gyvenu, Seskines poliklinikoje lankausi ir kaip tik dabar bandau issiaiskinti, kuri gyd. ten geriausia ir kaip pas ja pakliuti...
TV
visiskai su tavim sutinku, kad rizikinga be jokiu tyrimu israsyti sau recepta del aspirino. Bet taip pat masciau,kad kitos cia tiek tyrimu prisidare ir nieko neranda, o zirniukai ziusta vieni anksciau, o kiti veliau...
bus kuo 
net nezinau... 
tokia cia politika ispanijoje 
