aurelijakrivickiene parašė:
Parasykit mamytes kurios vedet nuo metuku su biskiu savo leliukus y darzely kaip jums sekesi
Vieną vedžiau nuo 2 metų, kitą - nuo 1,5. Tas nuo dviejų sunkiai pratinosi. O tas nuo 1,5 per kelias dienas apsiprato ir su džiaugsmu tiesiog bėgdavo į grupę. Gal nuo vaiko priklauso. Nors viena auklėtoja yra pasakiusi, kad kuo mažesnis, tuo lengviau apsipranta.
Pas mus gal tas požiūris, kad turi būti su vaiku bent jau iki 2 metų. Bet ką daryti, jeigu esi dirbantis specialistas? Po dviejų metų taip degraduoji, kad asmeniškai aš net atidirbusi 9 mėnesius nesijaučiau taip tvirtai savo srityje, kaip iki dekreto. Viskas pasikeitę, kiekvieną kartą turi kelti teisės aktą ir tikrintis, ar tas jo punktas nepasikeitė, ar nepasikeitė valdžios institucijų aiškinimai tuo klausimu, kokia bendrovės, kurioje dirbi, politika tuo klausimu. Užmiršti neužmiršti, betgi gyvenimas vietoje nestovi.
LuminosA parašė:
Na, as ne i darzeli vesiu, o aukle samdysiu, t.y. jau pasisamdem. O i darba grizti noriu ne tik del pinigu, tiesiog man patinka tai, ka dirbu. Butu idealu, jei leis…
Aš irgi turėjau baimę dėl to ryšio. Bet nepasitvirtino. Neužtenka „pasėdėti” su vaiku iki 2 metų ir jau turėsi ryšį visam gyvenimui. Ne. Gali kelis metus su juo būti, bet nepabūsi ilgiau face to face ir ryšys nuslops. Praleisi kokią dieną tik dviese ir vėl turi nuostabų ryšį. Pažiūrėkit į tėvus. Jie dirba, vakarais ar savaitgaliais pabūna su vaikais ir nuostabus ryšys. O Jūs, dirbdama mėgiamą darbą, būsite laiminga, nešite laimę į namus ir galėsite tvirtinti ryšį, o ne užsikuitusi rūpintis pusryčiais, pietumis ir vakariene
Yra skirtingos mamos. Ieškokite sau autoritetų tarp tokių, kaip Jūs. Mane dažnai įkvepia Austėja Landsbergienė. Keturi vaikai, verslas, vyras Europarlamente ir ji nesijaučia bloga mama.