gitareka parašė:
Klaidą dėl maitinimų dažnumo jau išsitaisiau (leisdavau ilgiau pamiegot), bet dabar duodu kada ji tik nori ir kiek nori tik tas jos miegojimas ant krūtinės...Aktyvi…
Pritariu dėl budrumo gydytojos atžvilgiu. Man dukra irgi sunkiai valgė ir svoris visad prie apatinės ribos buvo. Tai daktarė visa laimė jauna ir pati mažų vaikų turinti pasitaikė. Kaskart man atėjus sakydavo: "Viskas gerai. Dar nenukritom žemiau apatinės ribos. Ateikit po dviejų savaičių. Ir žindykit kuo daugiau. Mes nenorim vaikui duoti mišinuko. Jie nėra tas pats kas motinos pienas".
Aš iš viso nesuprantu ar tie seni daktarai patys savo vaikus ant mišinukų augino ir dabar jiem sąžinė neleidžia pripažinti, kad savo vaikus nuskriaudė? Ar jiem mišinukų kompanijos moka? Nes tik mūsų šeimos gydytoja ir jaunieji giminės medikai mane besąlygiškai palaikė ir skatino nepasiduoti, kad tik ant mišinukų nepereitumėm. O visi kiti (net nuosava anyta medikė) tai siaubas... Kiekvieną kartą "Tavo pienas blogas. Duok mišinuką", "Tau pieno mažai. Duok mišinuko", "Tu visa nusibaigus. Duok mišinuką"
Iki tokio absurdo kad metų dukra buvo ir su svoriu buvo bėdos: "Tai nutraukit žindymą, pailsėkit pagaliau. O dukrai va šitas mišinukas tiks". Į mano klausimą, kodėl maistą nuo bendro stalo valgančiam vaikui negalima duoti ožkos ar karvės pieno: "Galima. Bet galima ir mišinuką"










