Nepatingėjau surasti informacinį lapelį ir jį šiek tiek paanalizuoti:
Vienoje Viburcol žvakutėje yra veikliųjų medžiagų:
Chamomilla recutita (Vaistinė ramunė) D1 1,1 mg;
Atropa belladonna (Vaistinė šunvyšnė. Labai nuodinga) D2 1,1 mg;
Solanum dulcamara (Karklavijas. Labai nuodingas) D4 1,1 mg;
Plantago major (Plačialapis gyslotis) D3 1,1 mg;
Pulsatilla pratensis (Pievinė šilagėlė) D2 2,2 mg;
Calcium carbonicum Hahnemanni (Saharozė / Cukrus) D8 4,4 mg.
- Pagalbinė medžiaga yra kietieji riebalai.
D1 = skiedimas santykiu 1:10,
D2 = skiedimas santykiu 1:100,
D3 = skiedimas santykiu 1:1000,
D4 = skiedimas santykiu 1:10000,
D8 = skiedimas santykiu 1:100000000.
Homeopatiniai preparatai gaminami pirminę medžiagą keliolika kartų skiedžiant distiliuotu vandeniu ar alkoholiu. Pvz., medžiaga atskiedžiama santykiu 1:100, po to imama tirpalo dalis ir vėl skiedžiama 1:100 santykiu. Po kiekvieno praskiedimo tirpalas tam tikru būdu suplakamas.
Labai stipriai atskiedžiant pirminės medžiagos gali net nebebūti, bet pagal teoriją tai nėra būtina, nes vanduo "atsimena" jame tirpintų medžiagų savybes. O kur dar vėlesnis apdirbimas, kad tai galų gale atsidurtų žvakutėje. Jau nekalbant apie tai, kad homeopatinius preparatus reikia ruošti gerai nusiteikus, kad neduokdie bloga energija nepersiduotų.
Iš esmės, iš tos žvakutės gaunama kietųjų riebalų ir tiek. Tai ar būtina lysti prie ir taip jautrios kūno zonos - išangės?
Taip, tai tėvų pasirinkimas, žalos nepridarys (nebent suerzins ir taip jautrų organizmą, arba apkraus jį bereikalingu darbu nukreipiant energiją nuo kitų svarbių procesų ir atrodys, kad vaikas nurimo), bet naudos neatneš.
Mamos, linkiu domėtis, ir kuo įmanoma daugiau.
Vaikas
