Labas
Noriu Jūsų nuomonės, nes pati jau nieko nebesuprantu 🤦♀️ Su vyru dažnai susiginčyjam dėl visokių nesąmonių. Man atrodo, kad jis savanaudis ir žiūri tik savęs, o jam atrodo, kad aš tokia, ir dar plius kontrolės maniakė
Pvz. situacijos:
1.Ruošiamės eiti miegoti, vaikas (7mėn.) jau piktas, nori miegelio, todėl skubu. Vyras atsimena, kad neišilygino marškinių ir eina juos lyginti. Kitą vakarą tas pats ir aš paprašau užsistatyti priminimą, kad nepamirštų. Pareiškia, kad tokių nesąmonių nedarys ir šitaip savo gyvenimo nekeis
2. Vaikas serga. Labai aukšta temperatūra. Numušam temperatūrą, išbegu į vaistinę, parduotuvę ir pan. Grįžtu nuplukusi, turiu: duoti vaikui pieno, išvirti košę, iškrauti maisto produktus, vaistus ir kitus pirkinius, užstatyti skalbiankę, kad būtų kuo vakare aprengti vaiką. Apie tai, kad pati nesipraususi, nevalgiusi negėrusi, net nešneku
Vyrui čia ir dabar reikia nurašyti skaitliukus. Paprašau man padėti ir iškraustyti maišus, o skaitliukus susižiūrėti vėliau. Nesutinka. Nueina susitvarkyti savo skaitliukus. Grįžęs eina išpakuoti siuntų (nes nu, įdomiau, neo vaikui košę virti ar maistą iškrauti)
Ir aš nesuprantu, ar tokiose situacijose aš tikrai esu ta blogietė, kuri kabinėjasi prie žmogaus ir raip psichologiškai smurtauju, nes varžau jo laisvę daryti ką tuo metu nori, ar kaip čia yra? 🤔







