Laba diena. Tikiuosi,kad nors viena mamyte gales man padeti.Nes jau nezinau kaip ir guosti save.
As laukiuosi trecia kart.Pirmas nestumas buvo labai lengvas,jokiu problemu neturejau.Dukryte pagimdziau 19metu.Vaika auginau pati,nes jos tetis pabego.Veliau sutikau kita vyra-nuo kurio laukiausi dar vienos mergytes.Nestumas buvo jau nemazas kaip ivyko auto katastrofa per kuria netekau savo abeju dukryciu.Nestumas dingo iskart,o dukryte su mirtimi kovojo trys dienas -bet pabaiga buvo labai skaudi...Po dukrytes mirties praejo metai,kaip suzinojau kad vel laukiuosi.Labai apsidziaugiau,nes pagaliau vel turesiu del ko gyventi.Su vyru labai dziugemes kad Devulis atsiunte trecia angeliuka.Suzinojom kad bus vel mergyte-tai tiek dziugsmo...
Bet ko arciau gimdymo,to labiau bijau tapti mama.Bijau pareigos auginti vaikeli.Gal jums taip ir keista nuskabes,bet dabar net i automobyli su asaromis atsisedu.As labai bijau kad ir su siuo vaikeliu nieko neatsityktu.Kartais klausiu Devulio kodel vel mums atsiunte vaikuti,jaigu mes dvi mergytes nesugebejom isaukleti tai ar trecia sugebesim? BIJAU PAREIGOS TAPTI MAMA
Vyras labai dziaugesi kad as vel pastojau.Ziuriu i ji laiminga,o paciai...o paciai labai baisu kad nieko neatsityktu nors dabar.
Kaip man buti toliau? Kaip vyti sitokias mintys ko toliau ? Is anksto aciu uz patarimus









