mamukas212 parašė:
Tiesiog įdomi jūsų nuomonė apie tokį gyvenimą, ar pritariat tokiam elgesiui ar ne?
gal yra tokių pačių mamų?
Pas mane taip yra,kad vyro nemyliu,nejaučiu jam aistros, tačiau esu su juo tik dėl vaikelio, kad užtikrinčiau jam gerą ateitį.
Labas visoms....
Su vyru as pragyvenau 8 metus ir pradzioj buvo tarp musu meile ir viskas buvo grazu iki kol gime sunus.Po sunaus gimdymo vyras mano labai pasikeite ir ne i geraja puse, pradejo daugiau isgerineti, daugiau laiko leisti pas savo mamyte sode, negrizineti naktimis, o jei grizdavo prigeres, tai dar ir rankomis svaistytis pradedavo.Kentejau gan ilgai vis tikedama, kad pasikeis, bet kuo toliau tuo labiau viskas blogejo tarp musu, pradejau ieskotis kitu kol galiausiai susiradau kita zmogu, susilaukiau su juo dukrytes ir is vyro isejau kai mazajai buvo truputi daugiau nei metukai.Mano buves pora kartu prase, kad grizciau atgal ir nedraskyciau seimos nes yra vaiku ir tipo reik gyventi del vaiku, taciau as taip negaliu ir pasakiau, kad del vaiku savo nervu ir sveikatos tikrai nweaukosiu.Ir stai jau greitai metai kai as gyvenu suu savo dukros tevu, kuris ir mane myli ir mano sunu, su dukryte elgiasi taip graziai, kad man smagu ir kartu keista ziureti, nes buves su vaikais nemoka elgtis.Jam buvo svarbiausia tik jis pats, o kas aplink ji yra tai maziausiai rupejo.Na ir jo mamyte jam buvo numeris vienas.
Taigi, nematau reikalo gyventi su nemylimu zmogum ir aukoti savo gyvenima gyvenant su juo vien del vaiku kai galima susirasti tikrai gera zmogu kuris myles tiek tave, tiek vaikus







