VasareVilte parašė:
Gyventi tik dėl vaiko yra visiška nesąmonė. Vaikas užaugs, išeis, o gražiausi metai jau nebesugrąžinami bus. Pati ilgai svarsčiau kaip pasielgti, nes ir buvo gyvenimas velniai žino dėl ko. Džiaugiuosi, kad pasiryžau naujam gyvenimui. Reikia daug vidinės stiprybės, drąsos... Bet viskas įmanoma. Tik viskas užtrunka... Pripažinti sau, kad nemyli, bandyti lopyti santykius, kalbėtis, nuspręsti... sunkiausia pasakyti, ką nusprendei. Praėjau visa tai.
Galvojant apie vaiką... Manot vaikas nejaučia, nemato kaip ir kuo gyvena tėvai? Ar tokį vaizdą apie šeimą norite, kad jis susidarytų? Aš norėjau, kad mano vaikas matytų tikrą gyvenimą, nesuvaidintas emocijas. Nelengva buvo. Bet dabar dukra mato kokia turi būti tikra šeima, kad joje turi būti meilė, pagarba, supratimas, palaikymas...
aš ir pati suprantu, kad tai nesamonė ir nenoriu tokio gyvenimo, tačiau nesugebėsiu spėju nei palikti vyro, nei pasakyti, kad jo nemyliu... Esu silpna šiuo atveju...