ievaomer parašė:
Iš filosofinės pusės, jei pati nemyli gyvenimo, kaip gali jį suteikti kitam?..
Bet AS myliu gyvenima . Tik va buna tokiu atveju ,kai niekas nesvarbu ,ir pagalvoji apie tai...
ievaomer parašė:
Iš filosofinės pusės, jei pati nemyli gyvenimo, kaip gali jį suteikti kitam?..
Bet AS myliu gyvenima . Tik va buna tokiu atveju ,kai niekas nesvarbu ,ir pagalvoji apie tai...
false32 parašė:
Bet AS myliu gyvenima . Tik va buna tokiu atveju ,kai niekas nesvarbu ,ir pagalvoji apie tai...
Kiekviena rašanti kalbės iš savovarpinės ir savo patirties. Bet tavo patirtis yra unikali. Niekas iš čia esančių negali pasakyti, tau per daug ar per mažai skauda. Per daugar per mažai blogai. Žinai, tik pati. Ir visada galima rasti nuoširdžios pagalbos iš šalies. Jei nesi Vilniuje, bandyk skype.
Mintys apie savižudybė yra rimtas ženklas, kad reikia palaikymo ir pagalbos iš šalies.
false32 parašė:
Visos mes moterys skirtingos . Su skirtingais požiūriais .
Bet ,kai prarandi vaikus savo ,nesvarbu ,kad negimusius ,juk vistiek mažos širdelė…
As ta praejus ka ir jus, nezinau tik kokiame laike praradote vaikus. Pirmas nestumas (praradau dvynukus), antras nestumas buvo ne vietoje, trecias nestumas (praradau dvynukus 9ta savaite)
Suprantu ir jus ir jusu vyra. Jusu mintys dabar yra tik apie vaika, esat uzsidepresavusi ir nebeskiriat kokybisko laiko savo santykiams. Jus turit savo santykius puoselet, o ne gyvent del to, kad susilaukti vaiku, nes vaikai uzaugs viena diena ir liksit tik jus ir vyras vel kartu. Jei jus nuolat liudna, verkiat, vyras ta jaucia ir nezino kaip jums padeti ir ji tas erzina. Vyrai kitaip supranta tuos praradimus ir kitaip juos isgyvena, pergyvena ir pan.
Patarciau jums tiesiog atsipalaiduoti ir pamazu pradeti tirtis (nzn jusu situacijos, kodel praradot, kokiam laike ir pan) Esme manau pastoti galite, tad reik ieskot kitu problemu. Jums pastojus vel gyvenimas neatsistos i vieta jei jusu santykiai su vyru nesugrys i vieta bus tik blogiau. Nepamirskit, kad be vyro vaiko neturesit. Tiesiog uzsiimkit kazkokia veikla, sportu, sokiais, skaitymu, joga, ismokit atsipalaiduoti, neziurekit i seksa kaip i darba (nors zinau tai sunku), bet su tokia emocine bukle pati blokuojate viska. Kreipkites net i psichologa jei reikia, nebijot to padaryti!
As esu toks zmogus, kad kai man ivyksta nelaime as atverkiu, bet nesikoncentruoju ant negatyvo. Taip tai sunku, ir iki siol kiti nesupranta kaip?? Kaip as ta isgyvenau ir toliau gyvenu? Ogi labai paprastai, as irgi tikiu, kad gyvenime niekas nevyksta be priezasties. Tokie dalykai ivyksta del daugelio priezasciu, kad paziuretume i save, savo santykius ir pan. Tai proga kazka keisti, to jums ir linkiu. Graziu pokyciu ❤️
false32 parašė:
Bet AS myliu gyvenima . Tik va buna tokiu atveju ,kai niekas nesvarbu ,ir pagalvoji apie tai...
Tai va turi gyvenimą mylėti visokį ir ne tokį kokį planuoji ir apie kokį svajoji. VISOKI