Sveikos. Jaučiuosi silpna . Nenoriu gyventi . Bet bijau mirties .
Rašau čia ,nes toks jausmas ,kad galiu čia pakeisti savo nuomune
Nemokama anoniminė pagalba telefonu visoje Lietuvoje
1. Jaunimo linija
Budi savanoriai konsultantai
Tel. 8 800 28888
Darbo laikas: I-V 16:00 – 07:00
VI-VII visą parą
2. Vaikų linija
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Tel. 116111
Darbo laikas: I-VII 11:00 – 21:00
3. Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba)
Budi savanoriai konsultantai. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.
Tel. 8 800 77277
Darbo laikas: I-V 16.00 – 20.00
4. Pagalbos moterims linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
Tel. 8 800 66366
Darbo laikas: I-V 10:00 – 21:00
5. Vilties linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
Tel. 116 123
Darbo laikas: I-VII visą parą
KarinaBaby parašė:
Is autores pasisakymu kitoje temoje, manau tai susije su negalejimu pastot ir vaikeliu praradimu.
Visos mes moterys skirtingos . Su skirtingais požiūriais .
Bet ,kai prarandi vaikus savo ,nesvarbu ,kad negimusius ,juk vistiek mažos širdelės
Mano vyras atšalo ,nebeliko jokios pagarbos .
Nebežinau ,kas su juo darosi . O gal aš čia kalta ,kad gyvenimą įprasmintų kalbėdama tik apie vaikus,norėdama ju .
Jis pasake man,jog savo nervu dėl manęs nesugaudys nes nori gyventi ilgiau (jokių būdu aš jam apie savo nuoskaudas nesakau ) dėl to ir rašau į forumą ,kurios gal mane supras . Kai atrodos neberandu prasmes .
Dėl vaikiuku kurie serga onkologinėms ar kitomis ligomis ,duok Dieve jiems visiems sveikatos ir kuo daugiau šviesiu minčių .
Jūsų kai kurių pastebejimas ,jog nuvažiuočiau ,ta ir būtinai padarysiu .
Bet esmė tame jog tave atrodos kazkas valgo iš vidaus . Nemoku paaiškinti
false32 parašė:
Visos mes moterys skirtingos . Su skirtingais požiūriais .
Bet ,kai prarandi vaikus savo ,nesvarbu ,kad negimusius ,juk vistiek mažos širdelė…
Mano vyro brolio žmona labai kenčia irgi. Jai mirė jau didelis vaisius, teko gimdyti negyvagimi. Paskui ankstyvas persileidimas, paskui vos nemirė nuo negimdinio nėštumo. Labai sunku, bet tas apsedimas dėl vaikų griauna ir jos santuoka.
Reikia rasti ir kita gyvenimo prasme. Arba jei prasme matote vaikuose, visada galima paimti globoti arba įsivaikinti.
false32 parašė:
Visos mes moterys skirtingos . Su skirtingais požiūriais .
Bet ,kai prarandi vaikus savo ,nesvarbu ,kad negimusius ,juk vistiek mažos širdelė…
Stiprybės jums. Tikiu, kad vyrui irgi sunku. Gal tikrai bent kažkuriam laikui nukreipti mintis kitur, neliesti tos temos. Nežinau net, aš neįsivaizduoju kaip tai sunku. Kai pagimdžiau savo ankstuką, po 4 mėn mano palatos draugė prarado savo ansktuką 4mėn, neįsivaizduoju iš kur stiprybės gavo toliau gyvent.. Kita draugė turėjo 2 persileidimus, o trečią kart atrodė jau viskas gerai, bet... per gimdymą neteko dukros, protu nesuvokiama.. Bet tai suartino ją su vyru, sakė nenuleis rankų.. Nors tiesą sakant, nežinau ką turi išgyvent žmogus..
Sunku galvot, bet gal taip turi būti, gal tiesiog dar ne laikas, reikai išlaukt? Norisi tikėti, kad viskas gyvenime vyksta ne be reikalo.. Laikykitės, nepasiduokit.