Petronėlė parašė:
Greitai tapsiu 4 vaikų mama, bet spec. neviešinu vaikų gimimo datos, nežinau nesinori kažkaip. Aš tai nežinau man rodos nėra labai daug tų iššukių su tais vaikais, …
Gimus trečiai, lenkiu galvą prieš šeimas turinčias daugiau nei tris vaikus 🩷.Iš ties vau, kiek daug pasiryžtate skirti 🤩. Man trys jau labai aiški riba. Taip, gimdyti jau nebėra problema, esu labiau patyrusi nei buvau auginant antrą, esu ramesnė ir greičiau randu sprendimą atsiradusiems iššūkiams, nes raidos etapai vis gi kartojasi, nors ir kitaip. Jau turiu tame patirties, dėl to lengviau tvarkytis.
Noras didesnės nei standartinė šeima su dvejais vaikučiais atėjo netikėtai. Žinant gyvenimą, kaip kartais nelengva pastoti nukeliant iki to "tobulo" momento nuspręndėme nelaukti. Ar viską apmąsčiau? Mhmm, sakyčiau didžiają dalį pokyčių 😁, bet tikrai ne visus 🤭. Labai didžiuojuosi, kad pavyko susilaukti trečios. Tai kitoks gyvenimas lyginant su būvimu standartine šeima. Kaip minėjau turime daugiau išlaidų, atsakomybių, didesnių poreikių NT ir automobilio tinkamumui - pirkiniuose kurių nenusipirksi iš kelių algų 😄. O ir paskolas imti, vis gi keblu. Tai kainuoja ir daug. Turėjau eiti per save ir vis gi pritarti, kad mūsų šeimai reikalingas namas su kiemu, o man vairuotojo pažymėjimas. Nors... Kiekvienas vaikas atnešė pokyčių į gyvenimą kurie nebuvo pigūs ar lengvi. Tad kuo čia kitaip? 😄.
Man sunku sėdėti prilipus prie vaikų, tad jų savarankiškumo ugdymas pagal amžių būtinas. Jei man nuolatos reiktų viską po jų tvarkyti, o berniukai sėdėtų kaip baltarankiai ir stebėtų, matyt nusišaučiau. Esame ne tik šeima, esame sistema kurioje kiekvienas turi savo atsakomybes ir darbus. Mažytei kol kas gerai 😁. Ji be įsipareigojimų, kaip ir turi būt tokiame amžiuje 😌. Iš ties jaučiasi, kad ją auginti truputį lengviau. Berniukai mielai padeda, savanoriškai atlekia pažiūrėt į sesės naujus pasiekimus ir tuo nuoširdžiai džiaugiasi. Duoda pešt savo plaukus ir juokiasi 🤭. Dar vis mokinamės, kad "caca" neturi skaudėt 😁. Berniukams pabūti su sese, kad ji nenukristų nuo lovos kai man prireikia paimti sauskelnę, ar atsinešti rūbelį iš džiovyklės, matau yra malonumas būti naudingiem. Tačiau esmė lieka ta pati, visiems reikia savo asmeninio dėmesio iš tėvų, o tą sunkiau kokybiškai įgyvendinti kai jų trys. Sunku buvo susitvarkyti, kai vyresnėlis vėl krito nuo sosto. Kai prasidėjo maištas tiek namie, tiek darželyje. Dabar matau, kad apsipranta. Vis gi vyriausias, ne tik vyresnis kaip buvo iki sesės. Turėjome ir su savim šiuo klausimu padirbėti. Kaip elgtis dabar su visais, kad niekas neliktų nuskriaustas. Kaip dalinti dėmesį jog visi liktų patenkinti. Dirbam šiais klausimais toliau, nes naujų iššūkių atsiranda ir atsiras.
Lyginant kaip buvo su dvejais ir kaip su trečia, atrodo net nebuvo, nes trečioji nuostabiai papildė mūsų šeimą. Na, ką pamenu, kad vis gi tą harmoniją viskame jau pradėjome turėti, o mažytės gimimas numetė mus į pradžią, tik kitokią ir įdomesnę. Dar vienas mūsų su vyru augimas tėvystės ir motinystės atžvilgiu 😌. Tačiau kaip bebūtų faina, norisi grįžt į darbą, norisi tos harmonijos vėl. Daugiau savo laiko. Tad jaučiu jog trys tai mūsų riba.
Iš ties ir aš nepastebėjau tų žvilgsnių viešose vietose. Gal, kad pati nesijaučiu, kad kažkas su mumis ne taip 🤔. O greičiausiai, nes esu labai susikoncentravusi į vaikus. Vyresnius, kad neišgaruotų iš regėjimo zonos, mažytę, kad jaustusi gerai. Manau nelabai ir turiu kada žvalgytis į kitus ir skenuot ką jie ten galėtų galvoti, kai reikia skenuot ką maniškiai veikia ir galvoja 😆.
TV
