2011.08.26 17:40 (prieš 14 m.)
maniskis i lopseli pradejo eiti kai buvo 2 metukai ir 3 menesiai. kadangi pradejo sausio menesi tai pastoviai pradejo pulti ligos. tai savaite eidavo, 2 savaites namie. paskui po kokiu 3 menesiu su ligom apmazejo, nezinau ar adaptavosi prie bacilu ar tiesiog pavasaris ir siltesni orai padare savo. as saviski pradzioj palikinejau porai valandu (2 dienas), paskui pries pietu miega pasiimdavau (apie savaite), paskui iskart po miego(savaite), ir galiausiai visai dienai. visas pratinimasis uztruko apie 3 savaites. pirmus kartus eidavo su didziausiom asarom, bet pati aukletoja matydavo jei vaikas pradeda verkt, iskart pasiima ant ranku ir nusinesa i grupe. jos taktika buvo tokia, kad neduot isirekt, tada lengviau ir nusiramina. ir is tiesu tai pasiteisino, nes uztekdavo man uzdaryt grupes duris ir girdedavau kaip iskart nurimdavo. paskui slapcia per langa uzmetus aki matydavau, kad jis jau su kitais vaikais nubeges zaidzia. pradzioj man atrodo irgi bande protestuot sakydamas, kad teta jam dare babama ir rodydavo i uzpakali, bet mes i tai tiesiog nekreipem demesio ir praejo. nes as nelabai tikiu kad vaikas pacia pirma diena darzely gali gauti per dupce. o ir veliau po kokiu keliu menesiu kai klausem ar tau duoda i dupce aukletoja jis su tokiu nustebimu atsakydavo kad ne. daugmaz, mam, is kur tokias nesamones trauki
mums darzelis isejo labai i nauda vien del kalbos. kai pradejom eit, jis beveik nieko nesnekejo, isskyrus, mama, tete, teta, niam niam ir panasiai savais zodziais. o mazdaug per 5 menesius pradejo sneket apsoliuciai viska. ir spalvas pazista ir lietuviskai/rusiskai skaiciuoja iki 10. bijau tik vieno dabar, kad keisis aukletojos, tai ziuresim kaip bus, nes manau butent nuo aukletoju laaaaabai daug kas priklauso.