2012.08.25 10:34 (prieš 13 m.)
pati pirmagimio susilaukiau 17 su puse...po poros menesiu pradejom galvot apie antra leliuka.. taigi,kai maziukui buvo 4men,pastojau antra karta... 18 su puse buvau dvieju berniuku mama
pati reagavau i tai labai saltai.. nei asaru nebuvo.. buvo tik dziaugsmas.. kai pirma leliu pilvelyje nesiojau ir dare pirma kart echoskopa..ir pamaciau kaip spurda mano mazylis...tiesiog asaros akyse rinkosi.. ne is liudesio.. is dziaugsmo...is begalinio dziaugsmo,kad po mano sirdele gyvena dar viena sirdele,mazyte,be galo trapi.. supratau,kad as turiu rupintis nebe tik savimi,o dar viena givybe...kad as esu atskinga uz si maza,bet kartu ir didziuli stebukliuka...maciau,kaip vyras sustinges stovejo(tiesa,tada jis dar nebuvo mano vyras)... mama irgi sypsojos iki ausu... niekad nei puses zodzio nepasake,kad per anksti,dar nelaikas,ar kazkokio priekaisto..visada is teveliu puses jauciau tik palaikyma..uz tai as jiems be galo dekinga...
pradejau lauktis antro...laukem taip pat labai labai.. pilveli glostydavom kas vakara...tiesa,tik si kart 3men.,nezinojom,kad uzsimezge dar viena givybe.. pradejom planuotis vestuves dar iki suzinant sia naujiena.. 7men nestume ivyko dydis yvikis,teveliu vestuves ir broliuko krikstynos,pilvelinukas buvo siu yviku liudytojas...
dabar grazu ziuret i du pabirucius,besibuciuojancius,besipesancius,baigiancius susilyginti ugiu,ir vienas be kito negalinciu
jei butu imanoma atsukti laika atgal.. niekad to nedaryciau.. o jei ir atsuktu kazkas,viska daryciau lygiai taip pat...
gal daugeliui ir atrodysiu kvaila,kaip tokiu metu pasigimdziau ir dar savu noru anra planavaus... bet... apsizvalgykim pirma aplink save,supraskim ka negerai darem,o tada jau kitus smerkm,teiskim ir mokykim