niekamnesakyk parašė:
suprantu sita mamyte nes gimus vaikui galvojau man amen, jis niekad neuzaugs ir visad tik reks.. bet va jau trys men rytoj ir galiu pasakyt kad laikas lekia, vaikas…
saunuole
pas mane pradzioj mazylis nuo ranku nenulipdavo, vis buvo prie kruties - bijojau, kad nedavalgo, bet gerai priaugom svorio - taigi mazylis paprasciausiai nori buti su mama! juk jis 9 men buvo su ja, klausesi jos sirdies ritmo, jaute jos siluma..o cia norit vaika iskarto atskirt nuo saves, nes nespejat padaryt kitu dalyku
absurdas
pirmus 2 men neruosiau visiskai pietu ir netvarkiau namu kol budavau viena namie...ateidavo vyras ir kol budavo su mazium, tai galejau kazka paruost
pamenu kartais karta i savaite tik i dusa normaliai nueini, nes maziukui nuolat reikejo demesio ir diena ir nakti...ir pikta pradzioj buvau, kad noriu miego, noriu pailseti,o jam duok mama 24 val per para
bet tai laikina ir sunkiausia
dabar mano maziukui 3 men - kuo puikiausiai speju ir namie susitvarkyt kol maziukas zaidzia vibro kedutej..ir pietus ruosiam kartu - jis vibro kedutej, as prie virykles
mane mato ir guli sau ramiai
ir i dusa galiu ramiai nueiti ji uzmigdzius, ir kur susiruost jei reikia - i parduotuve kartu nueinam, jei ko pritruksta pietums paruosti
tad KANTRYBES! kaip daktare man buvo pasakius gimus maziukui - dabar bandysit vienas kito kantrybe - jis mano, o as jo
bet as greiciau pasiduodu ir palikus trumpam visus darbus lekiu pabuti su juo :)))







