Nebeatlaikau santykių su anyta...

2 3 5 6 9 Kitas »

2019.12.07 00:40 (prieš 6 m.)

Moterys, kreipiuosi pagalbos arba patarimo...O gal tik noriu issikalbeti.. su vyru esame kartu 9 m., 2 m santuokoje, turime vaikuti. Gimus vaikui, maniau, veikia hormonai. Bet dabar sirdy tiesiog tustuma... Su anyta santykiu niekada nebuvo siltu, nemego ji manes nuo pirmo zvilgsnio i mane (kad butu aiskiau:pirmo susitikimo metu, ji man pasake:" teta kai suzinojo, kad mano sunus turi drauge, tai pirmas klausimas buvo ar ji kuda", o aš nešiojau L dydį.. )Daug visko buvo, daug iskaudinusi, daug pridariusi. Blogiausia gal tai,kad ne i akis tiesiai sako,bet pasyviai, per aplinkui, patyliukais, kartais ne pati, bet panaudodama kitus. Vyras is pradziu ja palaike, paskui pradejo suprasti mane.. Esme, kad as nebegaliu. Nebegaliu buti seimoje su savo vyru. Nes nenoriu jo skaudinti daugiau.. Nes mes nesutariame su anyta, yra pastovi kazkokia nenormali konkurencija, pastovios replikos. Taip, as jau nebegaliu atsiriboti nuo to. Negaliu, nes zinau, kad jos kiekvienas klausimas nera nuosirdus. Man truko nervai, kai gime vaikelis, kai kalba atseit meiliai, bet atsiprasau uz zodi, issip* is vaiko. O vyras, per visus tuos metus nera manes uzstojes pries ja.. Kalbames daug apie tai, nes jis dabar labai nori "musu santykius pagerinti", kad dukryte matytu bent minimaliai grazu santyki seimoje. bet vel po eilinio jos issisokimo, kai buvo komentuojama, kaip nenormalu zindyti,
as jau nebenoriu.. As noriu normalios seimos, noriu, kad myletu mano vaika, kad jo lauktu mociute (uosvis labai nuostabus vyras ir senelis), kad vaikas negirdetu pasyvaus smurto (nepabijau to zodzio), kritikos i mano ar savo puse. Manes nereikia myleti, bet juk galima del vaizdo ta viena diena per kelis menesius pabuti ramiai. Verkiu, nes jauciu, kad as nebegaliu. As myliu vyra, noriu seimos, bet man paciai yra per sunku.. Mano seima yra itin taktiska, mandagi, gal net per daug mandagi, mes nekeliame balso, konfliktu nesprendziame zeminimais, as taip pat noriu auginti savo vaika. Matau, kad mano vyrui sunku, as negaliu suteikti tos nuolankios marcios pageidavimo. As nenoriu kelti jam jokiu ultimatumu, jokiu santykiu nutraukimu su jo tevais. Bet taip pat nebegaliu taip buti... As tiesiog pavargau... Paskutinis lasas buvo, kai jie atveze daiktus, ir paaiskejo, kad neinformave musu, zinodami, kad kita diena turime tureti sveciu (6 asmenis!) draugus ( fiziskai vietos plius dar tevams tiesiog nera mazame bute), jie buvo nusprende likti savaitgaliui!! Visi apie tai zinojo, isskyrus mus!! Nes kas mes tokie, kad zinotume, kas pas mus zada pernakvoti ir pabuti.. As nesu tokia, kad nekreipciau demesio, nesu tokia,kad draskytis, nu nemoku. Man skaudu, kad vyras tiek metu buvo uzsimerkes ir dabar jam sunku ir nesuvokiama, kad taip vyksta. Meluoju, karta vyras bande kalbetis su ja graziai, bet ji i bet kokius pastebejimus, reaguoja gynyba, aukos vaidmeniu.. Man kartais susidaro vaizdas, kad kas ne pagal ja, yra priesas...
Gal tie pavyzdziai, atrodo niekiniai, bet tai tik is konteksto isimtos dalelytes. Bijau skirtis, myliu vyra, matau, kad vaikui tetis, ir teciui vaikas yra viskas. Bet nebenoriu tos itampos, nebepakeliu.. Kencia musu seimos emocine busena, mes nerandame su vyru sprendimo sioje situacijoje, matome, kad kol kas bet koks musu sprendimas yra tik arba juoda arba balta, arba atseit mylime
vieni kitus arba esame priesai. Kai vyras menesi iki vestuviu nebendravo su tevais, jo brolis taike juos, sako taip negalima ir panasiai, kad turite graziai bendrauti...Ne problema sprendzia,bet apsimeta, kad jos nera ir viska uzglaisto saldziu saldziu cukriniu glajumi..
prasau, parasykite, jei kuriai pavyko perlipti per save, gal parekomenduotumete kokia knyga ar dar ka.. Nes as pykstu ant saves, kad negaliu suvaldyti sios situacijos, pyktis ima ant vyro, kad tiek metu nieko nedare, pykstu ant savo seimos, kad nera kokia staciokiska, butu daug paprasciau..Sunku mano ir mano vyrui, nemalonu...
As matau, kad po musu vestuviu (kurios vos nenutruko anytos deka), po vaikelio gimimo, viskas yra tiksinti bomba.. Matau, kad ji sprogs, ir bijau pasekmiu..Prasau patarimu, nesmerkite,prasau, uz tai, kad tokia esu ☹️

6
2019.12.07 00:42 (prieš 6 m.)

Ka tik kalbejome su vyru, jis kaip galima priezasti, kodel manes nemegsta, ivardijo tai, kad jis savo miestely buvo ale mandras bernas, ir gal tikejosi marcios kokios fyfos, su daug pinigu ir etc...
atsiprasau, kad visas tekstas toks minciu plakinys, bet man sirdy ir galvoje dar didesne sumaistis..

1

ak ak

Brolis 7 m.

mazoji sese 9 m. 1 mėn.

didzioji sese 13 m. 9 mėn.

2019.12.07 02:02 (prieš 6 m.)

Mano vyro sesuo buvo papuolus i tokia seima, kur uosvienes balsas turejo didziausia itaka. Nu tai kente metus, kol atsiradus vaikui suprato, kad augint negali jo taip, kaip nori. Vyras visada ramindavo ja ir uzstodavo mamyte, nes siai prasidedavo isterija, kaip jos negerbia ir nemyli. Tai viena diena trukus kantrybei ji su vaiku issikrauste pas savo tevus. Vyras galedavo aplankyt vaika. Ir automatiskai gavosi pasirinkimas arba eini gyvent su savo seima, arba toliau buni mamyciukas. Viskas baigesi gerai, jie dabar kartu ir uosvienei nubreztos ribos is sunaus puses.
Mes patys gyvenam ne Lietuvoj, tai yra buve kelis kartus, kad uosviai pas mus po kelis menesius gyvena ir tikrai is patirtie sakau, kad cia vyro atsakomybe nubrezt ribas kas ir kaip. Jeigu galvos, kad mama geriau zino, nei zmona ir aplamai bijos bloga zodi pasakyt, tai nieko gero nelauk..

Žiogas_

6 m. 3 mėn.

10 m. 2 mėn.

2019.12.07 02:16 (prieš 6 m.)

voveryte. parašė:
Ka tik kalbejome su vyru, jis kaip galima priezasti, kodel manes nemegsta, ivardijo tai, kad jis savo miestely buvo ale mandras bernas, ir gal tikejosi marcios koki…

Knygų šia tema tikrai nežinau, bet psichologas būtų išeiits. Kaip ir sakėte, reikia išsikalbėti, galvoje viską susidėlioti. Profesionalas čia tikrai padėtų.

O bendrai patariu pastovėti už save ir savo vaiką. Nebijoti. Skirtis su vyru, kurį mylite ir kuris (bent jau kaip suprantu) yra geras tėvas, vyras ir pan. yra nesąmonė. Reikia anytą tvarkyti. Ultimatumai nėra blogai: važiuoti tik per šventes, pakentėti ir likusius metus nesimatyti. Arba liepti vyrui susitvarkyti su ja, arba jūs su vaiku nevažiuojat (gaila tik senelio, jei sakėte, kad tikrai geras tada reiktų kažkaip paderinti, kad vaikas su juo matytųsi).

Bet šiaip patarčiau eiti pas psichologą, išmokti pastovėti už save, už savo šeimą. Galbūt netgi nueiti kartu su vyru irgi būtų naudinga.

Nes kas dabar atrodo, kad jūs ant tiek bijote pastovėti už save, kelti ultimatumus ar pasakyti griežtesnį žodį, kad jums netgi skyrybos atrodo geresnis variantas, o tai tikrai nėra OK

avietuke

T. 8 m. 6 mėn.

V. 14 m. 8 mėn.

T. 15 m. 8 mėn.

2019.12.07 07:16 (prieš 6 m.)

Turiu na šiaip sau anyta. Tačiau kai reikia pati aiškiai jai pasakau, kad jos riba peržengta. Puikiai žinau ir girdžiu, kad nuteikti mėgina ir vyrą prieš mane, bet jei atvirai tai man dzin.. Važiuojame į metus kelis kartus, aš patyliu, jei nereikia užstoti savęs ar šeimos ir man nusišvilpt ką ji mano ar sako.

2019.12.07 07:40 (prieš 6 m.)

akwi parašė:
Knygų šia tema tikrai nežinau, bet psichologas būtų išeiits. Kaip ir sakėte, reikia išsikalbėti, galvoje viską susidėlioti. Profesionalas čia tikrai padėtų.
…

Apie skyrybas užsiminiau ir galvoju todėl, kad nesu tikra, ar vyras atstovės už mane, už mus. Per tiek metų jis tik bando. Tų neva bandymų, buvo jau. Skaidu, kad patikėdavau, ir jie neišsipildydavo....
Dėl to gal ir ta baimė kažką sakyti daugiau, nes vienas lauke ne karys ☹️☹️

Ice.st

Arija 6 m. 7 mėn.

2019.12.07 08:09 (prieš 6 m.)

Šeima yra jūs su vyru ir jūsų vaikelis, o su anyta galit ir nebendrauti. Pati augau tokioj šeimoje, kur mano mamos anyta (mano tėčio mama) irgi nekentė jos, bet ji šiaip žmogus ne koks, visiems šeimos nariams nieko gero nei pasakė, nei padarė. Tai mama tiesiog po daugybės metų nustojo kreipt į ją dėmesį ir susikoncentravo į tai, kas svarbu

Cukrausvata

6 m. 9 mėn.

2019.12.07 08:16 (prieš 6 m.)

Na, aš manau, jums reikia pirmiausia išsiaiškinti su vyru. Tada su jo tėvais

2019.12.07 08:28 (prieš 6 m.)

Aš manau, kad mano vyras vėl nesipasiruošęs užbrėžti ribas. Sakau, kad kai išvažiuos tėvai, reikės mums pasikalbėti, kaip elgtis, nes taip toliau negalima. Vyras sako, dėl ko pasikalbėti? Kad jie norėjo čia būti? Sako aš nepakeisiu tėvų ir supyko. Moterys, na aš jau nebegaliu. Pasakykite man, nejaunai, bet kvailai, mano vyras labiau linksta prie savo šeimos? Ir nori, kad aš prisitaikyčiau?
Wizz

2019.12.07 08:33 (prieš 6 m.)

Yra tema - Anyta velnio pramanyta. Junkites
O siaip tai, del tokio elgesio su jumis kalta ne kas kita o jus pati. Per daug nuolaidziaujat, per daug pasakojat, per daug leidziat lipti ant galvos. Kuo reciau matai ir pasakoji, tuo geresni santykiai. Nes neturi prie ko kibti. Siaip sioje situacijoje vyras turetj pastoveti uz seima. Man rodis gal yra knyga toksiski uosviai ?

10