katiusha123 parašė:
Sveikos, noreciau is jusu isgirsti patarymu. Pries 2 savaites mazdaug suzinojau, kad laukiuosi. Nezinau ka daryt gimdyt ar ne? Zinau, kad tai drastiskas klausymas. …
Sveika, mano situacija yra labai panaši. Man 21 metai, katik baigiau trečią kursą, liko ketvirtasis. Apie nėštumą sužinojau per žiemos sesiją, tad streso tikrai buvo. Tačiau man nė karto nekilo klausimas gimdyti ar ne. Turėjau šiokių tokių bėdų su sveikata. Maniau, kad prarasiu savo būsimą mažylį ir tai buvo siaubingiausias laikotarpis mano gyvenime. Kai gyveni su baime, kad bet kurią akimirką gali įvykti persileidimas... Tačiau, mano mažylis pakovojo už save, laikėsi visom keturiom ! Mums šiuo metu šeši su trupučiu mėnesių, pilvelis kasdien vis didesnis. O jame esantis stebuklas stipriau ir stipriau muistosi
Draugas - jaunesnis už mane,katik baigė mokyklą, neseniai pradėjo dirbti. Jam taip pat nė karto nedingtelėjo mintis apie abortą. Visus šešis mėnesius mane palaikė ir palaiko iki šiol. Mes irgi negyvename kaip ponai: bendrabučio kambariukas, laukimo jaudulys, kitų metų baimė (vaikelis + baigiamieji metai, bakalauras ir t.t.). Bet nepaisant visko aš gimdysiu. Būtinai gimdyk ir tu, nepasigailėsi. Žinau, kad iš pradžių bus sunku, kad teks ilgai vargti, bet taip pat žinau, kad mano vaikelio akys žiūrinčios į mane per vieną akimirką atpirks nemigos, nuovargio valandas. Nebijok tėvų, iš pradžių jiems bus šokas, bet su ta mintim susitaikys ir lauks kartu su tavimi. Kuo anksčiau praneši tėvams, tuo greičiau pereisi tą stresinę būseną ir laukimas taps malonus
Turiu kelias drauges, kurios leliuko auginimą derina su mokslais, jos taip pat visuomet palaiko, liepia nepergyventi
Juk yra įvairių būdų: laisvas lankomumas (aš pasirinkau būtent jį), akademinės atostogos ir t.t. Reikia turėti noro, valios ir pavyks viską suderinti. Man mama sako: karo metais po 8 vaikus pagimdydavo ir išaugindavo, nors ir maisto mažai buvo ir kitų reikalingų dalykų. O šiais laikais ir gyvenimas geresnis, tad vieną vaikiuką ant kojų tikrai galima pastatyt. Tai va, tokia mano istorija, tokie mano samprotavimai. Išsaugok šią gyvybę, ir nė akimirkos nepasigailėsi. Jei padaysi atvirkščiai, manau, tavo dūšelę tai kankins ilgus metus. Sėkmės, laikykis !









