Ar galėjau pastoti? Arba motinystė 17 metų - UŽ ar PRIEŠ?

«1 5 79 10 12 Kitas »

Meshka

2023.01.07 11:43 (prieš 3 m.)

Panelė17 parašė:
Iš ko sprendžiate kad neturiu atsakomybės? Darba aš jau turiu ir ant tėvų sprando negyvwnu

Ar gyvenate kartu su draugu?
Pilnai save islaikote dirbdama, ar tevai duoda pinigu?

1
B3auty

2023.01.07 12:11 (prieš 3 m.)

Panelė17 parašė:
Iš ko sprendžiate kad neturiu atsakomybės? Darba aš jau turiu ir ant tėvų sprando negyvwnu

Paskaitykite dar kartą būtent šią vietą mano komentare aukščiau kol suprasite. Kaip matau su teksto suvokimu irgi yra problemų. Reiškiasi tikrai ne apie vaikus galvot reikia, o apie lietuvių kalbos pamokas. 🙂

2

mama0929

2 m. 5 mėn.

7 m. 5 mėn.

2023.01.07 12:23 (prieš 3 m.)

Panelė17 parašė:
Šiąnakt prasidėjo

Sveikinu dziaukis! As pati labai anksti sukuriau seima. Pagimdziau budama 20, bet vaikas buvo planuotas su pajamomis, nuosavu bustu, sikaupus reikiama darbo staza ir dar studijavau. Suprantu nora vaikams, nes pati nuo anksti labai ju norejau, bet sveikas protas turi buti pirma. Pasibaikit mokykla, padirbikt normalu darba ir gimdykit budama jauna! ☺️ Atsakomybe pirmiausiai turite priimti uz save, o tik tada galvoti apie nauja gyvybe. Taip, net neabejoju, kad nebuutum prazuvus jei netycia butum pastojus, bet ar tirkai tokiom salygom vaikas turetu buti auginamas?

Rudaakytė

Nora 6 m. 11 mėn.

Jokubas 9 m. 10 mėn.

2023.01.07 12:33 (prieš 3 m.)

Panelė17 parašė:
Iš ko sprendžiate kad neturiu atsakomybės? Darba aš jau turiu ir ant tėvų sprando negyvwnu

Darba turit ,o ar turit stazo, kad gauti vpa išmoka?

Miglena

3 m. 1 mėn.

2023.01.07 12:53 (prieš 3 m.)

Stebėjau diskusiją ir galvojau rašyt komentarą ar ne... bet gal parašysiu, tikiuosi vaikams, kurie planuoja vaikus, mano patirtis bent kiek apšvies protą.
Aš pastojau 16 metų, pagimdžiau 17os. Su vaikinu draugavau virš metų, jis buvo vyresnis (22metų), meilė buvo neišpasakyta. Ir vaikus jis mylėjo, ir mane ant rankų nešiojo, ir kai pastojau (netyčia aišku) aukso kalnus žadėjo. Ir patikėti tuo buvo didžiausia klaida mano gyvenime! Aišku, aš turėjau tėvų palaikymą, kurie šitoj situacijoj mane būtų palaikę bet kuriuo atveju, tai galiu pasakyti, kad išgyvenau tik jų dėka. Gimus vaikui viskas pasikeitė... vyras po darbo arba su draugais eidavo kur, arba tiesiog tv žiūrėdavo, su vaiku mažai padėdavo. Pinigų vos užtekdavo, nes aš negaudavau beveik jokių išmokų, o jo pinigų neužtekdavo viskam. Čia ir vėl į pagalbą ateidavo mano tėvai... kaip ir dėl vaiko priežiūros mane išleist į mokyklą (mokiausi neakivaizdiniu, bet vistiek reikėdavo kartais į mokyklą ir vaiką kažkam palikt). Vyro tėvai, prieš tai žadėję viskuo padėt, kažkaip su gerais norais užtilo vaikui gimus. O vaiko tėtis... jis kitaip įsivaizdavo tėvystę. Jam atrodė, kad niekas nepasikeis nei mūsų gyvenime, nei santykiuose. O pasikeitė ir labai... mano gyvenime nes pas jį ir toliau vyko vakarėliai, atsirado meilužės ir t.t. o aš sėdėjau su vaiku namie ir laukdavau jo, nes buvau įsitikinusi, kad su vaiku niekam aš nereikalinga, o ir pabėgt nebuvo kur ir kaip, nes mano pajamų nebūtų užtekę pragyvent vienai su vaiku. Teko pradėti dirbti. Ir net neįsivaizduojat kaip beprotiškai sunku yra mokytis, dirbti ir vaiką auginti. Kartais galvodavau, kad jei nebeištversiu. O aš tikrai nesu iš silpnųjų.
Bet iš visko sunkiausia buvo susitaikyti su tuo, kad mano gyvenimas kitoks, nei draugių, klasiokų ir visų kitų jaunų žmonių. Draugės iš algos pirkdavo batus o aš į juos galėdavau tik pažiūrėt, nes mano alga būdavo skirta nuomai, komunaliniams, sumokėt už darželį, kiek likdavo- maistui. O likdavo nedaug ir tikrai neužtekdavo. Vėlgi padėdavo mano tėvai- tai jie prikdavo rūbus vaikui, dažnai ir man (mama vis nusipirkdavo netinkamų, mano dydžio drabužių), jie vešdavosi vaiką atostogų, jie mums atvažiavę "netyčia "prigrūsdavo pilną šaldytuvą maisto.
Ir kaip kažkas rašė- viskas įmanoma. Įmanoma- aš irgi su laiku baigiau mokslus, siekiau karjeros, užsidirbau pinigų, sutikau nuostabų vyrą, kuris padėjo labai daug. Bet man tą padaryti buvo 100 kartų sunkiau nei toms, kurios vaikų neturėjo.
Mano sūnui šiuo metu 18 metų. Ir geriausia paskaita apie tai, kodėl reikia saugotis ir per anksti neprisdaryti vaikų, buvo mūsų pasidalinimas prisiminimais, kaip sunku mums buvo. Viską jis prisimena. Ir toli gražu ne visi prisiminimai gražūs. Kaip jis pats sako- aš noriu savo vaikams geriausios ateities, todėl juos planuosiu tik tada, kai turėsiu pagrindą po kojomis.
Jei jums nusispjaut ant savęs, savo gyvenimo, būsimo vaikelio gyvenimo kokybės ir rūpi tik tai ko nori jūsų vaikiškai ir trumparegiškai mąstantis draugas- darykit aišku vaikus! Jums spręsti. Bet aš labai labai nuoširdžiai rekomenduoju palaukti. Ir negadinti gyvenimo sau, vaikeliui, savo tėvams ir galbūt draugui, kuris dar pats nesupranta kur nori veltis.

Lele111

H 4 m. 2 mėn.

2023.01.07 21:03 (prieš 3 m.)

Panelė17 parašė:
Vaikas neatitrauks nuo mokslų.

Atsiprašau, bet tik pradėjus skaityti temą (gal kažkas jau rašė apačioje ) ,bet atrodo , kad ši tema yra fake. Tiesiog neturi ką veikti ir rašo bet ką . Jeigu aš neteisi tai atleiskit man , bet gerai pagalvokit ar tokio gyvenimo norite išties 🫠

mama0929

2 m. 5 mėn.

7 m. 5 mėn.

2023.01.07 22:07 (prieš 3 m.)

Lele111 parašė:
Atsiprašau, bet tik pradėjus skaityti temą (gal kažkas jau rašė apačioje ) ,bet atrodo , kad ši tema yra fake. Tiesiog neturi ką veikti ir rašo bet ką . Jeigu aš ne…

As is pradziu ta rasiau, nes tikrai skamba kazkaip nerealiai 🙈

Panelė1

2 m. 2 sav.

2023.01.07 22:42 (prieš 3 m.)

Aš jau senai noriu vaikų

Astra

6 m. 10 mėn.

2023.01.07 22:56 (prieš 3 m.)

Panelė17 parašė:
Aš jau senai noriu vaikų

O gal galite plačiau papasakoti, kokios yra jūsų gyvenimo sąlygos ir galimybės? Iš savo patirties galiu pasakyti, kad norėti kitąsyk reikia atsargiai, nes norai pildosi, tik ne visai tiksliai pagal mūsų pageidavimus 🤷