karolina daugeliene parašė:
Naujienos tokios kad nieko nemate tai reiskia kad zirniukas pabego. Nz sake dar galima kraujo tyrima daeytis bet vilciu turiu mazainuosirdusaciu uz rupesti
kaip liudna
laikykis mazute !
papasakosiu tau savo istorija ...4 menesius po netekties sunelio irgi labai pergyvenau kad negaliu pastot... ateidavo menesines o man depresija, vyras nuramint vos galejo... lankemes tuos 4 menesius prie kapelio kiekviena sekmadieni, irgi visada su asarom... bet poto, kadangi as gyvenu vokietijoj antrus metus , tai pradejau lankyt vokieciu kursus , vakarais su vyru padirbdavom, buvau visiskai issekusi, vienintele poilsio diena buvo sekmadienis...tikrai nesinorejo kazkur eit... meldziausiu tik namie suneliui...vienas sekmadienis , kitas, ir jau buvo man kazkaip ramiau...gal supratau kad angeliukui tai geriau , nes negalejau vis jo paleist ... gal tie kursai ir darbas padejo man prasiblaskyt ir kazkiek pasimirst...zinok lyk akmuo nuo sirdies nukrito tada...ta 5 cikla kai pastojau buvau visiskai rami, nei kiek nepergyvenau , sakiau -Aj kaip bus ! ir vat taip ir pavyko... mano patarimas rast sau kuo daugiau veiklos, kuo reciau eit prie kapuko, is pradziu tai mane sazine griauze kad va neaplankiau sunelio , bet poto tikrai daug lengviau pasidare... ir labiau atsipalaiduok :* linkiu tau kuo didziausios sekmes ir kuo greiciau susilaukt gandriuko


vel liudesys, vel panika, atrodo nelemta man daugiau vaikuciu susilaukti, po persileidimo parejo beveik 3 menesiai, bet baime bandyti vel nereali, atrodo jau negali man pasisekti.






