laukimėlis_1 parašė:
Mane tai žmonės iš aplinkos suerzina su savo klausimais, gal jau laukies? kodėl nevartoji alkoholio, gal laukies? kvapas kažkoks sudirgina ir iš kart: tai jau gal l…
Na nuo kiekvienos asmeninio požiūrio priklauso ir kokia aplinka supa. Aš esu labai atviras žmogus, beproto laukiam leliuko, su vyru esame 10 metų kaip draugaujame, dabar 2 metai santokoje. Kai manęs paklausia tai kada vaikas, gal laukoesi? Tai niekada nereaguoju, kad čia kažkas vauuu, beproto jautraus ir pan.. Nors skaudina, bet atvirai pasakau, na kolkas neišeina, persileidau, bus kaip bus, ir tada žmonės jau atsoja, bet neleidžiu sau pačiai kažkokiom emocijom blogom užeit ir susireikšmint per daug... Man dar lengviau kai su mama, su drauge apie tai pakalbam, kad va nepavyksta, liūdna, sunku, kad pradėjau vartoti tokius ir tokius vitaminus, kad buvau pas gine ir pan. Čia nuo kiekvienos požiūrio priklauso, man pajutau, kad geriau yra apie tai pakalbėtu su ARTIMIAUSIAIS žmonėmis, todėl ir tas pastojimo laukimas tampa žymiai lengvesnis... 🙃🙈 Lygiai taip pat, kad kažkuriai va anonimiškai smagiau pakalbėti čia ir viską išsakyti, nes žinai, kad Tavęs čia niekas nepažysta, o artimoje aplinkoje supa nenuoširdūs žmonės... Bet aš pirmą nėštumą kai persileidau, buvo kažkas baisaus, dabar susiduriu, kad nepastoju irgi atrodo baisu, ar keisčiau kažką? Ne, jei vėl pastosiu, pasisakysiu artimiausis žmonėms, negalvoju slėpti, nes nelaimės nutinka ir nebūtinai praėjus rizikingiausią laikotarpį ir dabar suvokiu, kad taip būna ir tai yra normalu... Gal dėl to, kad šeimos rate turėje įvairių patirčių, viena iš jų, kai liko savaitė iki termino ir vaikui užsisuko virkštelė, tai teko negyvą vaikutį pagimdyti ir palaidoti... Nematau reikalo slėpti ir apie tai nelalbėti, nes aš ne viena tokia... Bet čia tik mano asmeninė nuomonė, kuri liečia tik maneee...
TV
bet nesinervinu. Praeis. Yra kaip yra. Nors mane labiau jau erzina tas bejėgiškumas ir amžinas miego troškimas.
