2019.08.01 08:35 (prieš 6 m.)
Šilo_uoga parašė:
Apie baimę ir aš pagalvojau. Mano viena pažįstama tiek bijo adatų, kad imant kraują iš venos yra apalpus
nebūčiau mačius savom akim, tai sunkiai patikėčiau. O da…
Man tai pačiai taip buvo🤣, tik ne man kraują ėmė, o seselė perrišinėjo mamai po operacijos tvarsčius, leido nuskausminančius. Nors buvau n kartų ir mačius, ir pati juos keitus, vaistus leidus...Seselė dar paklausė ar kraujo, adatų nebijau, visos pažvengėm, kad pati galiu sesele dirbt...ir liepė nueit gydantį chirurgą pakviest. Atsistojau eit, dar pažiūrėjau kaip ten tos žaizdos, iki durų daėjau, akyse aptemo...ir pramerkiu akis, guliu ant kušetės, o jažkoks daktaras laiko kojas mano virš galvos iškeltas, seselė amoniako buteliuką prie nosies😃 Vėliau, jau atsigavus, papasakojo, kad pradėjau svyruot, seselė spėjo sureguot ir šiek tiek prilaikyt griūnant. Iki pilno atsigavimo gal pusvalandis praėjo, visas skyrius lėkė žiūrėt, kokia čia lankytoja paciente patapus, prigirdė lašiukų ir tik tada išleido namo eit. Tai ar streso, ar baimės niekaip neatmesčiau.