karina999 parašė:
O kas buvo jūsų vaikui nuo skiepų? Gydytojai patvirtino? Ir toliau nerekomenduojama skiepytis?
Mano tam vaikui dabar jau 25-eri. Skiepytas kitais laikais, kitais skiepais ir prie kitokio gydytojų požiūrio. Gydytojai buvo labai atsargūs tada. Skiepydavo tik visiškai sveikus vaikus. Nebuvo pagrindo nepasitikėti gydytojais. Visos medicininės procedūros, vaistai turi savo riziką, tai suprantama. Visi tėvai nenori, kad jų vaikas sirgtų, todėl efektyvūs skiepai yra viena iš priemonių kaip išvengti ligų ar sumažinti jų riziką vaikui rizikingu laikotarpiu.
Deja, ne visiems vaikams skiepai tinka, ir prie kūdikio nėra pridėta naudojimo instrukcija su netinkamo maisto, cheminių medžiagų ir pan. sąrašu. Viskas vyksta bandymo-klaidų metodu, stebint konkretaus vaiko reakcijas.
Tais laikais tik gimusių neskiepydavo niekuo. Tuberkuliozės skiepą vaikas gaudavo išrašymo iš gydymo įstaigos metu (kuo ilgiau liksite gydymo įstaigoje, tuo vaikas skiepą gaus vėliau). Toliau sekdavo trys difterijos/stabligės/kokliušo dozės ir trys geriamo gyvo poliemielito skiepo dozės. Pradėdavo nuo trijų mėnesių, skiepydavo mėnesio tarpais, niekada dviejų skirtingų vienų metu. Mus pradėjo nuo šešto
mėnesio (iki tol gydytojai kelių vizitų metu vis kas nepatikdavo, skiepus nukeldavo). Į kiekvieną skiepą vaikas reguodavo 38 temperatūra skiepo vakarą ir po savaitės kuo nors susirgdavo. 10 mėnesių jau turėjo labai stiprų dermatitą, nepaisant hormoninių tepalų ant užpakalio uždėti negalima buvo nieko, tik prisišlapindavo klykdavo iš skausmo. Apart 38 temperatūros, mes nieko su skiepais nesiejome. Čia dabar vartant medicininę bylą gali matyti tendenciją.
Į 18 mėn MMR suregavo įprasta 38 temperatūra iš vakaro. Ryte nebekalbėjo, niekaip nebebendravo, neregavo į vardą, kalbinimą, nebuvo akių kontakto, raumenys įsitempę, pirštai išskėsti, veide skausmo grimasa ir mykimas. Vaikas teisiog blaškėsi po namus ir mykė. Atėjus gydytoja akivaizdžiai išsigando/nuliūdo išsiuntė mus pas neurologus. Tie įrašė diagnozę; atipinis meningoencefalitasi - reakcija į MMR skiepą, dar pridėjo, kad mes ne pirmi (buvo 1995-ieji, pirmi metai kai LT skiepijo MMR, pvz.: metais ir daugiau vyresni pusbroliai/puseserės skiepyti tymų atskiru skiepu). Reikia pridurti, kad vaikas po MMR nustojo valgyti, reikėdavo iš paskos su maistu vaikščioti. Pirmus du mėnesius per parą suvalgydavo arba pusę obuolio arba pusę jogurto. Vėliau jau šiek valgydavo daržovių iš sriubos, kartais kasnelį mėsos ar sausainį.
Čia buvo visų įvykių/ligų medicininių procedūrų kaskados pradžia. Logoterapijų, masažų, ergoterapijų, aibės tyrimų,gydytojų vizitų, infekcinių ligų, ligoninių, reanimacijų, operacijų . Na kalba ir bendravimas po kurio laiko grįžo. Vaikas bendraujantis, protingas, jautrus, labai mielas. Visą vaikytę teko kentėti nuo raumenų, sanarių, galvos skausmų, vėmimo priepuolių (kas antrą savaitę vemdavo dvi naktis per savaitę), nepaprasto imlumo infekcijoms. Dėl negebėjimo toleruoti maistą tapome ortopedų "klientais" (nes kai dėl maisto medžiagų trūkumo nėra pakankamo raumenymo, niekas nelaiko greitai augančio skeleto, jis deformuojasi), teko atkentėti dideles operacijas paauglystėje, darželį lankyti uždraudė (dėl imlumo infekcijoms ir kepenų reakcijos į vaistus), 1-2 klasėj mokykloj praktiškai nelankė, nes vis kuo nors sirgo, paauglystėje kelis metus turėjo namų mokymą nes dėl operacijų negalėjo vaikščioti į mokyklą, dėl to tapo ir patyčių objektu, teko keisti mokyklą į privačią, su mažom klasėm ir saugia aplinka. Buvom "pastoviais" kardiologų, gastroenterologų, neurologų ir ortopedų "klientais", vien reanimacijoje praleidome keturis kartus po savaitę, o jau kiek ligoninėse gulėjome, nebepamenu. Kai buvo trejų - tyrė imnulogai - jokių įgimtų imunodeficitų nenustatė, kaip ir autoimuninių ligų, bet uždraudė skiepyti, tol kol bent pusę metų nebūsim visiškai sveiki, ir skiepyti ne daugiau kaip 1 skiepu per pusę metų. Tokiais salygas "įgyvendinom" tik 16-os. Po pirmos dozės - pusmetis virusinių susirgimų, po metų po antros dozės - vėl tas pats (tik tada suskambėjo varpelis, kad imlumas infekcijoms kažkaip siejasi su skiepais, nes nuo 10-ies infekcinėmis ligomis sirgdavo retai).
18 - kos genetikai pagal simtomus diagnozavo genetinį sindromą, kuris gal pagrindė kai kuriuos simptomus, bet reakcijos į skiepus niekaip nepaaiškino, genetinių tyrimus ligonių kasos apmokėti atsisakė, tipo ekonomiškai nepagrįsta (tuo metu apie 6 - 8 tūkst eurų būtų kainavę), genetikas ir šeimos gydytoja įkalbėjo pasiskiepyti nuo hepatito B (atseit jokios rizikos). Hepatito B antra dozė išprovokavo artrito požymius, tiesa nesilaikėme inmunologės schemos (1 per metus), antra dozė buvo po mėnesio po pirmos. Įdomi detalė, po antros hepB skiepo dozės,skiepų kabineto gydytoja užklausė, apie skiepų istoriją, ją papasakojus ir paklausus, kada dabar reikėtų atnaujinti skiepus vaikui, ji atsakė - "niekada, užteks skiepų visam gyvenimui, aš Jūsų vaikui daugiau nerekomenduoju skiepytis".
24 - erių jau UK po gerokai per tą laiką atpigusių ir kur kas detalesnių genetinių tyrimų patikslino (perkvalifikavo) į visai kitą genetinį sindromą, kuris logiškai suriša visus simptomus. Mano vaiko imuninė sistema linkusi į užsitęsusias uždegimines reakcijas, galimos netikėtos daugybinės alerginės reakcijos į maistą, netikėtas daugybinis jautrumas chemikalams, polinkis į uždegimines virškinamojo trakto ligas, greitas augimas ir skeleto nestabilumas jo metu.
Jei ne ta nelaimė su MMR - mano vaikas būtų užaugęs sveikas ir būtų turėjęs normalią vaikystę. Infekcinės ligos jam net kiek mažiau pavojingos nei vidutiniškai, skiepai - atvirkščiai reikšmingai pavojingesni. Tiesa tokia genetinė specifika reta, tiksliai neaišku kiek reta (gal vienam iš 2-20 tūkst.).