Sveikos moterys, merginos, damos...
Turiu be galo spalvota istorija ir tarsi uragano nusiaubta vidu, nebezinau kaip elgtis, nebezinau kaip gyventi, nepadeda niekas... Zinau, kad dalis kalsit mane prie kryziaus, nuteisit sudegint ant lauzo ar panasiai, bet man jusu nuomone vis tiek idomi...
Situocija tokia, kad esu istekejus apie 2.5metu ir turim 2.5men vaikuti, bet manau, kad nebemyliu savo vyro, matau jame tik drauga ir vis galvoju apie skyrybas... viskas prasidejo kai pakeitus darba pasikeite ir kolegos. Daug bendraujant darbiniais klausimais vienas kolega mane be galo isiziurejo... tai ivyko pries daugiau nei 1.5 metu. Jis puikiai zinojo, jog esu istekejus, as ji ignoravau ir t.t., bet tas jo uzsispyrimas.. niekaip nuo manes neatstojo, zadejo man pasauli po kojomis, bet as ji vis atstumdavau ir toliau ignoravau.
Pagaliau susirado jis mergina, galvojau viskas baigsis, taciau jis su ja issiskyre, nes tiesiog vis apie mane galvodavo.. as niekaip nesupratau, kaip sitaip galima isiziureti zmogu tiesiog bendraujant darbo klausimais, na bet nebesigilinkim i tai.. galiausiai gavosi taip, kad as pradejau nebeignoruoti jo demesio as pradejau juo megautis.. na ir paslydau.. (zinau, blogai padariau, bet laiko nebeatsuksi! )... bet zinot ka...jauciausi taip, kaip niekad gyvenime nesijauciau, taciau pasakiau sau ir jam, kad turim tai uzbaigti viena kart ir visiems laikams, taciau tas jo atkaklumas..na jis nepasidave ir toliau rode man demesi, kaip ismanydamas stengesi...
na ir pastojau, pradejau galvot, jog issigelbejau nuo jo, jog pagaliau atstos nuo manes, kai suzinos jog laukiuosi, jog as "grisiu" i normalu gyvenima, bet taip neatsitiko.. jis suzinojes nebuvo laimingas, taciau ir toliau vis rode demesi (kadangi pats yra issikyres, tai vis ragino mane pagalvoti del savo laimes, na kitais zodziais palikti vyra del jo), sake jog priims mane ir su vaikuciu, nes tiesiog negali gyventi be manes.. as aisku jam pasakiau, jog taip nebus, nepaliksiu vyro, lai mane pamirsta... ir nebendravom 3 menesius (darbiniais klausimais vis tik teko bendrauti)... na ir po tu 3 men vel sugrizom i bendravima, nes niekaip nesugebejom vienas kito pamirsti..
as be galo kovojau su savimi - protas sako viena, o sirdis kita ir kad ir kaip besistengciau, as niekaip nebegaliu ziureti i savo vyra tik kaip i drauga..atrodo, kad nieko nebeliko daugiau, o vat kitas vyras..jam priklauso visos mano mintys ir matyt jau sirdis... kovoju su tuo iki siol, atrodo bemdraujam, bet issakau jam pacius negraziausius zodzius, kad tik paliktu mane ramybeje, bet viduje taip noriu buti su juo..kaip ir jis su manimi..
Niekad negalvojau,kad sitaip buna, kad kazkas gali taip sujaukti viska viduje.. bet juk yra maziukas ir vyras...kuris siaip yra be galo geras zmogus, mylintis tetis ir t.t. bet ar yra viltis kad as ji pamilsiu vel..?
Manes net netenkina musu seksualinis gyvenimas, tiksliau jau seniai netenkina, o kad ir kiek jam tai sakau, tai atrodo pagereja 2 savaitems o toliau ir vel viskas kaip buve.. viskas tik blogyn ir blogyn verkiu kasdien ir nebezinau kaip man elgtis..