Vabaliukas09 parašė:
Na nepykite kuo daugiau skaitau tuo man nepriimtiniau skamba tie pirkimai daiktu posuniui,kiek suprantu savo vaikų kol kas neturite ,nemanote jog pasikeis situacija…
Aš ne tik jam nuperku
ir jo puseserei, ir savo puseserės vaikui. O tai man nieko išvis jam nepirkt, norit pasakyt
niekur nesivežti niekada
o būti kažkur šone?
ir pirkti tik savo vaikams, jei kada turėsiu?
nesąmonė visiška. Man jis ir yra mano pusiau vaikas. Niekada nenumesiu į šoną, nes labai myliu jį.
Uoga parašė:
Nori ir perka - mano požiūriu, tai kaip tik parodo, kad santykiai pakankamai gilūs ir brandūs, jei diskutuoja ir priima finansinius sprendimus. Gal kiek susidarė įs…
Jis mano gyvenime nuo 4 metukų yra. Jam dabar beveik 11. Per visą laiką visko labai daug buvę yra. Buvo ir kai nenorėjo su manim būt, aš tada pasitraukdavau. Reikėjo viskam laiko, darbo, požiūrio, kol viskas susidėliojo.
Vabaliukas09 parašė:
O man atrodo jog daiktais perka meile,va duosiu tai ko nori ir tu mane labaiu mylėsi tuo labaiu kai jo ir buvo išsireiškusi jog kai vaikas užaugs ji mano jog ją myl…
Jam perka ir vyro sesė daug ko, dovanų gauna visokiausių, ir seneliai perka drabužius. Vaikas negyvena oru juk. Ir neperku kaskart susitikus. Na nuperku kinder siurprizų ir pan. Bet čia nesiskaito. O myli, nes nusileidžiu iki jo bėdų. Kai tėtis ar kiti sako: ai, nieko čia tokio nėra, užaugsi ir pasikeis viskas. O aš taip nesakau. Aš įsiklausau ir bandau padėti. Tarkim jam labai sunkiai sekėsi skaityti, verkdavo kruvinom ašarėlėm. Tai aš pripirkau lipdukų su raidėm, žodžiais ir paverčiau tai žaidimu, o ne kankyne. Ir taip išmokom kartu skaityti per savaitę. Raideles kartu vedžiodavom, drąsindavau, girdavau.
Kadangi tema yra ne apie auklėjimą, o būtent apie finansus, dėl to ir parašiau, kad vaikams svarbu ir daiktai, o ne kad rengtis brolių, sesių rūbais, taupyt daiktui 5 metus. Tėtis veda alimentus, moka už būrelius visus, daiktus mokyklai ir t.t. o aš jau perku tai, ko vaikas nori širdelėje. Bet visada sakau, kad nuo manęs ir tėčio. O dėl to, kad gerai elgiasi, tai čia tarkim žino, kad vežuosi į baseinus ir jei taškys žmones, jei plauks giliai be manęs, jei bėgios, kur šlapia, daugiau aš pati jo nesivešiu. Todėl jis elgiasi taip, kaip yra saugu. Ir jei pvz muš puseserę, gadins baldus su flomasteriais (o taip buvo), tai negi jam pirksiu kažką kaip palaikymą? Aš jį auklėjau, kad už gerą geru atlyginama. Šiaip jis geras vaikas yra. Bet aš esu realiai svetimas žmogus.






