2016.07.22 13:38 (prieš 9 m.)
Maljork parašė:
aciu jums uz palaikyma. Del vyro - bandysiu susibendraut. Bus sunku bet nenoriu musu santykiu griaut
Jums reikia mokytis su savimi. Jūs žiūrite į mergaitę kaip į kliūtį, priešą, konkurentę, jos mamą. O bandykite kitaip žiūrėti. Kaip į sūnaus seserį, mažą mergaitę. Man vyro vaikas, kai būna su manimi, tai yra ir mano vaikas. Aš jį pamilau pirmą akimirką. paskui buvo, kad nebegalėjau žiūrėti (čia jo mama kalta buvo, kuri atvešdavo, numesdavo, o jūs darykit, ką norit)., paskui viskas vėl normalizavosi. ir kai būna pas mus, negaliu paleisti iš rankų. žaidžiam, selfius daromės ir t.t. Ir vyras mano labai džiaugiasi dėl to, labai laimingas. O jei kada Dievas padovanos bendrą vaikutį, turė mūsiškis nuostabų brolį. Ir man dar lengviau dėl to, kad vaikas jo mane be galo be krašto myli. tai kaip nemylėti žmogaus, kuris taip myli ir tiek man meilės duoda. Kai teleofnu vyras kalbasi, sako vaikas: o kur ... noriu su ja pakalbėti. Ir kai sako: žinai ką? Myliu tave.