Vaikas
Moleane parašė:
Kaip jaučiatės emociškai? Ar jaučiate dėl ko nors nerimą ir kaip su juo tvarkotės?
Nerimą viso nėštumo metu jaučiu, kadangi pirmas nėštumas ir internete per daug prisiskaitau negatyvių dalykų ir tada bijau. Dabar labiausiai gimdymas kelia baimę, kad tik viskas sklandžiai ir sėkmingai praeitų. O tvarkytis su juo nėra lengva, man kažkiek padeda grynas oras,pasivaikščiojimas.
Moleane parašė:
Kaip jaučiatės emociškai? Ar jaučiate dėl ko nors nerimą ir kaip su juo tvarkotės?
Visa neštuma jaučiu nerima 😀 pradžioje laukiau kol pasibaigs tas 1 trimestras, dabar laukiu kai gims, nes atrodo lengviau stebet ar viskas gerai vaikui kai jis jau šiam pasaulyje 🫣
Ištriniau po 16 sav tiktoka, nes jau algoritmai prisitaike prie mano paranojos 🙃 šiaip labai riboju soc. tinklus, bandau daug leist laiko lauke, bendrauti su žmonemis, užsiimti kažkokia veikla, nes adekvačiai suprantu, jog tas nerimas nera normalu ir tikrai nei sau, nei vaikui geriau nuo tu minčiu nebus 🤷🏻♀️
Moleane parašė:
Kaip jaučiatės emociškai? Ar jaučiate dėl ko nors nerimą ir kaip su juo tvarkotės?
Kažkaip sunkiau paskutiniu metu. Nepadeda gal, kad labai užsisukau nėštumo/gimdymo chatuose ir labai į širdį imu visas baisias istorijas, kaip gali nesikaityti, aprėkti, kraujuose palikti gulėti ir patalų parom nekeisti ir t.t. Ir suprantu, kad nedarau sau paslaugų, kad skaitau ir gąsdinuosi. Tai jau galvoju, kaip geriau atsitraukti ir stiprint save, kad viskas bus gerai, reikės atlaikyt ir atlaikysiu 😊
O kaip jūs?
Aš aplamai esu linkusi į paranoją, prieš nėštumą irgi dėl daugelio dalykų pergyvenau, bet dabar atrodo tas nerimo jausmas labai sustiprėjo. Iki dabar 6 kartus jau lėkiau į priimamąjį tikrintis, nes užeidavo vos ne panikos atakos, kad kažkas yra negerai. Dabar tų judesiukų nemažai, tai ramiau jaučiuosi,bet vistiek visokios negeros mintys aplanko kartais. Džiaugiuosi, kad jau ne tiek daug ir liko iki gimdymo.
Kkamilee parašė:
Nerimą viso nėštumo metu jaučiu, kadangi pirmas nėštumas ir internete per daug prisiskaitau negatyvių dalykų ir tada bijau. Dabar labiausiai gimdymas kelia baimę, …
bimbimbambam parašė:
Visa neštuma jaučiu nerima 😀 pradžioje laukiau kol pasibaigs tas 1 trimestras, dabar laukiu kai gims, nes atrodo lengviau stebet ar viskas gerai vaikui kai jis jau …
Dovilė laukiasi parašė:
Kažkaip sunkiau paskutiniu metu. Nepadeda gal, kad labai užsisukau nėštumo/gimdymo chatuose ir labai į širdį imu visas baisias istorijas, kaip gali nesikaityti, apr…
Aš irgi gyvenu lyg su nerimu. Net pati nelabai galiu įvardinti dėl ko tas nerimas, nes lyg ir viskas gerai. Labai bijau visokių indikacijų, tai spaudimas šokinėja tada, tai atrodo maudžia kur neturėtų, tada pradedu skaityti forumus ar šiaip kažkokius ligų aprašus ir dar labiau save sutrikdau, o vėliau kai nusiraminu suprantu, kad tik mano galvoje visi tie neramumai. Todėl ir įdomu ar man vienai sunku tvarkytis su emocijomis... Bet kaip suprantu aš ne viena 🙂
Moleane parašė:
Kaip jaučiatės emociškai? Ar jaučiate dėl ko nors nerimą ir kaip su juo tvarkotės?
Aš jaučiuosi tikrai blogai... nedžiugina motinystė visiškai. Abu vaikučiai planuoti, tačiau dabar atrodo kas man užėjo kad aš išvis norėjau antro vaikučio. Kažkokioj duobėj esu... atrodo net nelaukiu savo antrojo vaikelio.
Kkamilee parašė:
Aš aplamai esu linkusi į paranoją, prieš nėštumą irgi dėl daugelio dalykų pergyvenau, bet dabar atrodo tas nerimo jausmas labai sustiprėjo. Iki dabar 6 kartus jau l…
Vat aš irgi save kartais taip sunervinu, kad atrodo lėkti į priėmimą tik. Bet tada pasėdžiu pagalvoju, nu ir ką man ten kitaip padarys, valerijono nebent paduos. Tada save kažkaip įtikinu, kad viskas gerai... Šiuo metu labiausiai bijau premklamsijos, tai spaudimo aparatas pas mane kai tris kartus išsikrovęs buvo. Pamatuoju spaudimą 145/95... Pasėdžiu pagalvoju apie kažką gražaus ir matuojant antrą kartą pasirodo normalus tas spaudimas. Tada suprantu, kad mano galvoje kažkokie pabaisiukai gyvena...
Suninthesea parašė:
Aš jaučiuosi tikrai blogai... nedžiugina motinystė visiškai. Abu vaikučiai planuoti, tačiau dabar atrodo kas man užėjo kad aš išvis norėjau antro vaikučio. Kažkokio…
Aš pergyvenu dėl visokių baisių istorijų, sveikatos būklės o jūs net abejonių kankinama dėl pačio vaikučio. Iš tiesų kai pagalvoju, kiek mums reikia visko išgyventi. Kiek emocijų, nerimo, streso... O vėliau vaikai, įsipareigojimai, gimdymai, plyšimai, cezariai, pampersai, diegliai.... Bet juk ta maža šypsenėlė po visko viską atperka ar ne?🙂 Juk dėl to mažylio verta? Tuo labiau, kad jūs jau turėsite antrą 🙂
Moleane parašė:
Aš pergyvenu dėl visokių baisių istorijų, sveikatos būklės o jūs net abejonių kankinama dėl pačio vaikučio. Iš tiesų kai pagalvoju, kiek mums reikia visko išgyventi…
Labai tikiuosi jog tai laikina busena, gal hormonai taip veikia... bijau is tiesu pulti i depresija ginus vaikuciui. Na bet cia tik laikas parodya kaip viskas bus, o man beliekai stengtis kuo pozityviau is viska ziureti ❤️
O aš merginos kažkaip norėčiau jus nuraminti dėl tų baisių gimdymo istorijų🫣 pati su pirmu nėštumu daug skaičiau, domėjausi apie personalą tuose gimdymo namuose, kur teks gimdyti. Tai tikrai kažkaip 80% buvo blogi atsiliepimai. Pradedant nuo sutikimo priėmime, baigiant maistu. Bet įjungus sveiką protą suprantu, kad dažniausiai ir būna rašomos blogos nuomonės. Retai kas po apsilankymo ne tik gydimo įstaigoje, bet ir kitose įstaigose parašo gerą atsiliepimą, o vat supykę, kad kažkas neįtiko iškart tai išsako. Jeigu visi tie, kuriems apsilankymas buvo sklandus ar bent jau ne blogas parašytų atsiliepimą iš geros pusės, tai spėju, kad blogi atsiliepimai sudarytų na gal 10%🤭 (aišku čia mano nuomonė, visur aš stengiuosi įžvelgti pozityvą). Šiaip manau personalo nuotaika taip pat labai priklauso ir nuo atvykusių pacientų nuotaikos ir reikalavimų. Jeigu pacientui viskas blogai, jis jau nusiteikęs priešiškai, tai manau ir personalas tampa nebelabai mandagus, na nes jie dirba savo darbą, o čia dar savo sąlygas stato ar dar velnias žino ką. Aš atvykusi su pirmagimiu gimdyti priimamajam buvau nusiteikusi susitikti su žiežulom, nes taip visi atsiliepia. Bet atvykus buvo gana normali aplinka, bendravo normaliai, gal norėtųsi maloniau, bet tikrai blogai nebuvo, iki gimdymo taip pat nebuvau palikta likimo valiai, vis ateidavo patikrinti, aišku prieš pat gimdymą man jau buvo panika ir beveik nebegirdėjau kas ką sako, tai čia vyras šalia padėjo išlaikyti sveiką protą ir daryti tai ką sako personalas. Po gimdymo taip pat viska priežiūra buvo gera, galbūt kaip pirmakartei trūko informacijos iš personalo, bet čia galbūt aš turėjau daugiau klausinėti, nes spėju visiems to paties nepapasakosi atėjus į palatą kaip užsukta plokštelė. Dėl maisto tai ligoninės maistui reikia nusiteikti, bet nesu išranki tai valgiau viską pasičepsėdama, nes buvau alkana visas tas dienas😂 antrą kartą važiuodama ten pat dėl personalo nebijau (nebent man pasisekė pirmą kartą😂), bet dabar bijau pačio skausmo vėl, ir aišku tos nežinios kaip susitvarkyti namuose reikės su dviem, kai laiką reiks dalinti abiems vaikams. Labiausiai vat ir neramina tas laikas namuose ir kaip sugebėsiu atliepti abiejų vaikų poreikius kai pirmajam dveji🫢 ir nebeturėsiu tiek laiko gulinėti lovoje su kūdikiu..
2 testuotojų vertinimai
5 testuotojų vertinimai
14 testuotojų vertinimai
Vežimėliai – kokį išsirinkti?
Gimdymas Utenos ligoninėje (+2)
Po cezario pjūvio operacijos (+3)
Kontraceptinės spiralės (atsiliepimai) (+2)
Seksas trise: už ar prieš? (+2)
Pirmosios mėnesinės: ką būtina pasakyti mergaitei dar prieš joms prasidedant
Kiaušintakių pratekamumo tyrimas
Ultragarsas (echoskopija) pirmo nėštumo trimestro metu (3)
Kiek laiko reikia dėti naujagimiui vilnones kojnytes? (+3)
Viskas apie IUI, IVF ir ovuliacijos stimuliacijąKonsultacija forume: klauskite kineziterapeutėsGestacinis diabetas (nėščiųjų diabetas)
Visas „Tėvų Darželio“ naujienas 
