Artimo žmogaus netektis :(

«1 57 8 Kitas »

Anonime

2014.08.12 15:55 (prieš 11 m.)

As nenesiojau juodu rubu, bet nesirengiau ryskiom spalvomis.
Agatė

2014.08.13 11:45 (prieš 11 m.)

Na man nesinorejo nei ryskiu nei juodu rubu, tai vilkejau tiesiog ramiu tonu rubus, su jais jauciausi jaukiausiai, o ir siaip norejau buti nematoma, net plaukus papilkinau, kad nebutu tokie ryskus.. O siaip, manau kad nesvarbu ka apsirenksi, svarbu, kad jaustumeisi gerai. Nes pvz mane iki siol trikdo juoda spalva.. (Daug skausmingu netekciu atlaikem per vienerius metus), tai man net bloga nuo tos spalvos.
2014.08.13 13:27 (prieš 11 m.)

O man su tais rubais kazkaip idomiai gavosi... Iki siol visada maniau, kad jie nieko nereiskia, kad nera cia reikalo ju nesioti ir kazka demonstruotis... Zinojau, kad netektis ateis, taciau buvau nusprendusi - nenesiosiu gedulo. Juodos spalvos drabuziu aplamai niekada nemegau ir spintoje ju pas mane buvo vos keletas, megstu ryskias spalvas, ivairius raudonus atspalvius... Bet stai atejo ta diena ir kazkaip instinktyviai nugrudau i spintos gala visus savo ryskius drabuzius... Nuejau i parduotuve, prisipirkau juodu, pilku, rudos spalvos drabuziu. Niekas neliepe, niekas to neprase, kazkaip savaime is vidaus pajutau, kad reikia... Iki siol tamsus rubai mane tiesiog slege ir erzino, o dabar priesingai - net ramina.., leidzia "pasislepti" minioje, likti nepastebetai. Ko dabar labiausiai ir norisi..
2015.02.07 11:52 (prieš 11 m.)

Labukas,
bandysiu prisijungti prie jusu.
2014.06.17 palaidojau savo mamyte,si pavasari butu 80 metu,ir 50 metu kaip gyvena su teciu.
O 2014.12.21 mire mano uosvis jam buvo 57.
Del rubu nesiojimo,turiu daug juodu rubu,juos deduosi pagal reikala ir nuotaika,bet gedulas tai visus metus.
Stengemes nuvaziuoti kas menesi i kapus,jei nenuvaziuojam,namie uzdegam zvakute.
2015.02.07 12:31 (prieš 11 m.)

RenaVika parašė:
Labukas,
bandysiu prisijungti prie jusu.

Sveika. Užjaučiu dėl netekčių... Vakar suėjo lygiai pusmetis, kaip mano tėvelis jau iškeliavęs Amžinybėn.. Oficialiai lyg ir baigėsi gedulas, tačiau jaučiu, jog širdyje jis išliks visą gyvenimą. Nenoriu dar kol kas rengtis jokio ryškesnio drabužio, net nebemėgstu jų. Taip pat kiekvieno mėnesio 6 d. važiuojam į kapines, degame žvakes. Sunki netektis, dar niekaip nesusitaikau su ja...
2015.02.07 13:20 (prieš 11 m.)

Sima N. parašė:
Sveika. Užjaučiu dėl netekčių... Vakar suėjo lygiai pusmetis, kaip mano tėvelis jau iškeliavęs Amžinybėn.. Oficialiai lyg ir baigėsi gedulas, tačiau jaučiu, jog ši…

Tavo tevelis sirgo ar staiga mire?
Mano mamyte tai buvo visos gimines sveikatos bastijonas,gyvenime negulejus ligoninej.
Bet kai greitoji isveze is namu i klinikas,daugiau nebeparejo zarnyno infarktas,lygiai 3 savaites.
Esu vienturte,bet labai palaike gimines,artimieji,mamos drauges.
Man jos mirtis,tai kaip sapnas per ruka.
2015.02.07 13:44 (prieš 11 m.)

RenaVika parašė:
Tavo tevelis sirgo ar staiga mire?
Mano mamyte tai buvo visos gimines sveikatos bastijonas,gyvenime negulejus ligonin…

8 metus sirgo prostatos vėžiu. Visus tuos metus gydėsi, praėjo turbūt visus įmanomus gydymo metodus. Buvo pagerėjimų, buvo pablogėjimų, visko buvo.. Paskutiniaisiais metais liga išplito į kaulus ir į kitus organus.. Ir galiausiai įveikė žmogų.. Paskutinės dvi savaitės - ant patalo. Slaugiau aš pati namuose iki pat paskutinės akimirkos..
2015.02.07 13:53 (prieš 11 m.)

Baisiause kai mirsta artimas zmogus staiga,budamas sveikas...
Kai kalbejau su profesore as garantavau ir sakiau:mama tikrai isikapstys juk tiek graziu progu nusimato.
Bet....jau gavosi kaip gavosi.
Ta diena kai pries darba nuejau apslankyti,apie 8,ji buvo isvezta daryti dealiziu.
I darba isejau puse vienuolikos,o jau puse dvylikos paskambino tetis ir pasake,bukle kritiska,guli reanimacijoj.
Neatsimenu kaip is darbo parbegau namo,nes prie pat namu dirbau,nusiprausiau ir lekiau i klinikas.
Aciu dievui dar spejau pamatyti....ir 15 valada jau paskambino teciui pasake mire.
Vakare mane veze i kardeologini,sirdis sustreikavo,buvo pravaikciotas mikro infarktas.
Baisu buvo.

irena86

Donatas 5 m. 6 mėn.

Nojus(angeliukas) 6 m. 8 mėn.

Kajus(angeliukas) 6 m. 8 mėn.

22 m. 4 mėn.

2015.02.07 14:01 (prieš 11 m.)

Suprantu kai netenki savo artimo su kurio daug praleistu akimirku praleistu daug juoko sypsenu.skausmas yra begalinis.o man liudna visai del kai ko kito vakar suzinojau kad neturediu leliuko kurio troskom 10metu procedura nepavyko griauziu save ka ne taip dariau ir saugojausi ranku nekeliau lovoj gulinejau tas beveik 14 dienu o zimia neigiams asaros rieda kaip pupos nurimti nepavyksta

2015.02.07 14:18 (prieš 11 m.)

RenaVika parašė:
Baisiause kai mirsta artimas zmogus staiga,budamas sveikas...
Kai kalbejau su profesore as garantavau ir sakiau:mama tikrai isikapstys juk tiek …

Baisu tikrai... Kartais žmogus toks bejėgis pasijunti, nieko negali pakeisti, o, rodos, tiek daug norėtum.... Bet toks jau tas gyvenimas, niekur nedingsi, reikia gyventi toliau.. Kiekviena mirtis yra skaudi. Aš visada galvodavau, kad va, kai serga ilgai žmogus, tai yra lengviau susitaikyti, susigyventi su ta mintim ir panašiai. Tačiau dabar galiu pasakyt, kad nė kiek nėra lengviau, gal tik žymiai sunkiau. Kasdien matydavau, kaip mano tėtis gęsta, kaip kenčia pragariškus skausmus. Buvo sąmoningas iki pat pabaigos, suprato pats viską, kad jau pabaiga atėjo, tačiau koks begalinis noras buvo jo akyse - dar gyventi... Tai buvo siaubinga kančia tiek jam pačiam, tiek man, tiek visiems aplinkiniams. Psichologiškai labai sunku, reikia būti labai stipriam, kad šalia tokio ligonio nepalūžtum..