2019.07.02 06:22 (prieš 6 m.)
Šeima - tai toli gražu ne tik kokiuose namuose gyvenate, kokį automobilį vairuojat. Jūs kur kas daugiau davėt nei vyras kada galėtų uždirbti - naują gyvybę mažam žmogiukui. ☺️ Kai apims nepilnavertiškumo jausmas, pagalvokit apie tai.
Šiuo metu šeimą išlaiko vyras, o praėjus kiek laiko viskas gali apsiversti aukštyn kojom: gal jūs jau būsit atradusi savo mėgstamą sritį, o jis netekęs darbo (ginkdie, nelinkiu to, tik sakau kaip pavyzdį), ir tada jūs turėsit jį palaikyti psichologiškai ir finansiškai. Negali abiems vienodai sektis visą laiką visose srityse.
Kadangi dukrytei dar labai nedaug laiko, panašu, kad ir nuovargis padarė savo darbą šitoje situacijoje. Gal yra kas galėtų kartais jums padėti (mama, sesė, draugė?), kad galėtumėt skirti laiko tik sau: pakankamai išsimiegoti, nueiti pasilepinti į grožio saloną, apsilankyti teatre ar kine... Taip pat pasidarykit kraujo tyrimus - gal trūksta kažkokių vitaminų ar mineralų.
Savo vaikui visada būsit pavyzdžiu: ar dirbdama pagal specialybę, ar būdama namų šeimininke. Tam žmogiukui nebus svarbus jūsų algos dydis. Ne visi gimstam jau žinodami, kuo norim būti užaugę. 🙂 Mano vyras baigė studijas jam patinkančioje srityje, bet suprato, kad iš to duonos nevalgys. Tada jau draugaudamas su manim įstojo į visai priešingą dalyką ir pabaigęs vis tiek nerado darbo! Galiu tik bandyti įsivaizduoti, kaip jam buvo sunku psichologiškai: ką tik sukūręs šeimą, be darbo, o dar kur vyriškas išdidumas, kad būtinai turi išlaikyti artimuosius! Palaikiau jį, kiek sugebėjau, ir po kurio laiko darbo biržoje susirado vadybininko darbą, kuriuo dabar patenkintas. Dabar aš išeisiu vaiko auginimo atostogų ir mažiau prisidėsiu prie bendro biudžeto - taip ir sukasi viskas ratu... 😉