Sveikos, pagaliau pasiryžau pasipasakoti.
Po pirmojo gimdymo ne numečiau svorio, o tik priaugau 20kg, savijauta siaubinga, nuotaikų kaita, prakaitavimas, depresija ir dar N visokių smulkmenų, kurios susidėjo po gimdymo. (visokiariopai buvau išsekusi, nusivylusi savimi).
Kreipiausi į medikus, įvairios dietos, sporto klubai ir nieko. Patekau pas endokrinologę ir tada sužinojau, kad turiu didelių sveikatos sutrikimų dėl neveiksnios skydliaukės. 3 metus geriau tiroksiną, labai didelę dozę 150ml, savijauta nepasikeitė.
Po 3 metų dėl šeimyninių priežasčių patyriau didžiulį stresą, psichologinį spaudimą, mečiau gerti vaistus pradėjau daug dirbti. Svoris labai staigiai nukrito (-25kg). Ir čia prasideda mano kelionė pas ginekologus. (Profilaktinės apžiūros metu, dėl labai prastų kraujo tyrimų ir negerėjančios savijautos ginekolegei kilo įtarimas dėl gimdos vėžio. Buvo atliktas tyrimas, kuris nepasitvirtino ir jo metu buvo nustatyta endometrijozė.
Kadangi labai norėjau antrojo vaikelio daktarė liepė neskubėti ir palaukti.
Praėjo metai laiko. Situacija dėl sveitatos atrodo buvo geresnė, savijauta buvo puiki. Skydliaukė be pakitimų (buvo nustatyta, kad dozė buvo per didelė vaistų, kad nereikėjo jų vartoti iš viso.. Nežinau, bet gal tai turėjo įtakos ir didelių pasekmių tolimesnei mano istorijai )... Dėl vėluojančių mėnesių, apsilankiaus pas ginekologę (galvojau laukiuosi, nes testas rodė teigiamą atsakymą) laukiau atsakymo. Čia mano puiki nuotaika ir baigiasi.
Ginekologės įtarimas dėl negimdinio nėštumo. Kraujo tyrimai. Echoskopija. Dėja, nėra vaikėlio...
Po viso to, gimdos uždegimas, šlapimo pūslės uždegimas, ūminis bronchitas, viso organizmo išsekimas. Didelė vaistų dozė, antibiotikai. Emociškai labai išsekau. Nesijaučiau moterim. Po gydymo niekas nepasikeitė, tyrimai lygiai tokie patys kaip ir prieš ligos diagnozę. Gimdos uždegimas labai stipriai išvešėjas, už gimdos ribų kaupiasi skysčiai, pažeistas kiaušintakis.
Dabar vėl laukia laporaskopija, kurios metu ketinama prideginti ir pašalinti endometrijozės židinius. Atrodo, kad viltis susilaukti vaikelio vis tolsta dar labiau.
(Dar nepaminėjau, kad ginekologė gydymą dėl endometrijozės, kai buvo pati pradžia, vis atidėliodavo, dėl to kad esu labai jauna, o dabar pati siunčia operuotis).
Dėl vaikelio sako, kad sunku bus pastoti, po visų operacijų ir uždegimų. Ir tai labai liūdna 
bet kažkaip dar jaučiu, kad yra vilčių.
Įdomu tik tai, kas įtakoja gimdos uždegimo išvešejimą? Ir ar paveldima endometrijozė? Nes pvz mano giminėje nei viena moteris neturėjo jokių bėdų dėl pastojimo, o juo labiau tokios ligos. Kokia priežastis be genetikos?
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
Vaikas
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas
tiesiog turint endometrioze ir nepastojant metus, kito kelio kaip laparoskopija nebus.
