Šilo_uoga parašė:
Atidėjus skiepų temą į šoną, tai man pačiai tuoj lengva depresija prasidės. Pradeda atrodyt, kad nebegyvensim niekada jau kaip seniau. Kai kurie persirgę jau nebetu…
Suprantu puikiai jus. Tikrai, jau kaip buvo anksčiau, tikrai nebebus, bet vistiek viliuosi, kad bus geriau. Svarbiausia, kad dingtų tas žmonių susiskaldymas į abi barikadų pusės ir toks dabar vyraujantis agresyvumas, baimė vienas kito, kaip kad butumėm potenciali grėsmė vienas kitam😢, kai eini gatve, sutinki praeivi, tai tas šokteli per tris metrus nuo tavęs, kaip kad būtum koks "raupsuotasis", arba išvis, žmonės nebežiūri į veidus, akis, šypsenų nebesimato, nebėr tos žmogiškos šilumos...
Aš "padėjau į šoną" kiek galima visus TV pultelius, radio nebeklausau, įsijungiu mėgstamą muziką ar įdomius kokius pokalbius, įrašus (vyras vis dar šiek tiek mėgsta mestelt akį į TV žinias, tai nugirstu nori nenori, kas ten kalbama - tie patys "sveikatos ekspertų" veidai šmėkšioja nuo pirmo karantino pasirodymo, ir vis apie tą patį), tai jau nebegirdėti visų šitų dieną iš dienos baime ir panika persmelktų pasisakymų, išeina į naudą. Puikiai padeda išėjimas į lauką pravėdinti galvą, galvoti apie šios dienos reikalus arba planuoti pvz tokias smulkmenas, kurios džiugina - užsimaniau sau užsiauginti gėlių, daržovių 🙈, tai prisipirkau sėklų visokių egzotiškų ir nagrinėjuos dabar, kaip, kas, su kuo čia😁. Kad ir kvailai atrodo, bet tikrai tokios malonios smulkmenos leidžia atitrūkti nuo kasdienybės ir juodų minčių. Dar visokių planų, planelių maisto gamybos klausimais turiu, skaitinėju🙈.
O jums jau savaitėlių kiek šoktelėjo, oho, atrodo, dar tik neseniai sveikinom su nėštumo pradžia☺️.







