TV
princesita parašė:
skaitau, skaitau..ir as noriu jau nutraukt, nes pradeda erzint zindymas..nezinau koki buda rinktis..geria mp pries pietu miega vakare pries miega ir nakti n kartu..…
Iš patirties galiu pasakyti, kad kuo labiau galvosi apie nujunkymą ir kodėl gi tas vaikas naktį mane taip kamuoja, tuo daugiau erzins žindymas. Taip pasireiškia mūsų bejėgiškumas situacijoje - norėtumėm, kad savaime įvyktų pokyčiai ar kad užtektų vaikui tiesiog pasakyti “ne” ar arba kad krūties nedavimas nebūtų sutiktas su protestais. Bet taip nėra, ir prasideda vidinė (o kartais ir išorinė) kova. Užburtą ratą paskatina ir hormonai - stresas pereina vaikui, vaikas ieško nusiraminimo (=krūties), daugiau žinda/nepaleidžia, daugiau streso... iki tokio lygio, kad atrodo, jog žindymas - pagrindinis ir baisiausias dalykas, laikantis mus nuo tos nuostabios palaimingos nevarginančios kasdien džiuginančios motinystės.
Bullshit.
Linkiu neįsisukt. Jei dar nenujunkai arba apsisprendi nujunkyti palaipsniui, tai tiesiog priimk tai, kad dar kurį laiką žindysi ir stenkis mėgautis tuo. Jeigu nori pradėti nujunkymą, bet vaikas "nepasiduoda" lengvai - tai arba kuo greičiau apsisprendi palaukti ir su tuo susitaikai, arba imiesi veiksmų (ne su mintimis "mane erzina, nebegaliu", bet su mintimis "mums metas pereiti į naują etapą, stengiamės tai padaryti kaip galime geriau")
Kai supratau, kad tikriausiai nesulauksiu to momento, kada mano dukra pati atsisakys pieno, pradėjau galvoti, kaip nerėkdant tris ar penkias naktis (na, pas mus turbūt būtų buvę du mėnesiai žinant dukros charakterį) vaiko ir su minimaliom pastangom kažkokį postūmį padaryt (kad man ant širdies būtų lengviau ir galėčiau nustoti galvoti, jog vaikas iki universiteto žindys). Teoriškai dukra turėjo visas sąlygas “susivokti”, kad jai nebereikia MP, bet praktiškai buvom ilgam užstrigę ties n naktinių žindymų. Siūlau pora variantų pradžiai.
I variantas.
Vaikas turi išmokti konceptą "Gana" - treniruojamės kurį laiką, kai žinda ne per miegus (pvz., vakare ar ryte prieš keliantis). Turi išsiugdyti tarsi "refleksas", kad pasakius "gana", vaikas paleidžia krūtį. Tada naktį pradedam limituoti žindymus, tarkim, ne ilgiau 10 minučių. Gali būti, kad dėl to savaime sutrumpės/suretės naktiniai žindymai. Jei ne, kai vaikas daugmaž įsivažiuos ir be didesnių protestų paleis krūtį po nusistatyto laiko, trukmę palaipsniui mažinti arba pereiti prie II varianto.
II variantas.
Pristatom vaikui, kad bus pokyčių po, tarkim, trijų dienų. Parodom kalendoriuj. Kas vakarą paaiškinam, kad tą ypatingą dieną vakare gaus pienuko prieš užmigdamas, o tada mamytė norės miegoti ir negalės duoti. Geriausia būtų, jei pavyktų "ištraukti" iš vaiko pažadą, kad leis mamytei miegoti, nes na juk norėtų, kad mamytė atsikeltų linksma, pailsėjusi ir turėtų daug laiko dieną su vaiku žaisti (t.y., vaikas pažada, kad naktį leis miegoti, mamytė pažada, kad kažką žais). Pienuko gaus tada, kai užsidegs lemputė/žvakutė (pasiruošti iš anksto lemputę). Ar kai bus rytas/šviesu (mums "šviesu" labai tiko vasarą, nes anksti švisdavo). Ar dar kas - nelabai svarbu kas, svarbu, kad būtų aišku vaikui, ko reikia sulaukti, kad vėl gautų MP.
Ypatingos dienos vakare primenam, kad jau ta diena, bla bla bla. Vaikas užmiega. Greičiausiai nieko labai nesuprato, kas bus, bet gal bent jau įsirėžė, kad buvo kažkoks pažadas (svarbus niuansas, kad apskritai kasdienybėj vaiaks žinotų, kas yra pažadas ir kad pažadus reikia vykdyti) ar pajuto, kad vis tik kažkas vysta.
Planas toks - praleisti pirmą naktinį žindymą (kada vaikas dar išvargęs ir labai nori miego ir turbūt greičiau užmigs beprašydamas, o mama gal dar net nenuėjo miegoti ir gali sąmoningiau užsiimti nuraminimu nei pažadinta vidury nakties). Pabudus/paprašius MP, bandyti užmigdyti gulint šalia, glostant, raminant, apkabinant, dainuojant (galima iš anksto aptarti, kokią lopšinę dainuosit), priminti, kad susitarėt, jog leis pamiegoti, priminti apie lemputę (ar kas buvo nutarta), užtikrinti, kad kai atsibus kitą kartą - gaus pienuko ir t.t. "Žinau, kad nori jau dabar, bet reikia palaukti, kol... Mamytė nori pailsėti". "Aš dar labai pavargusi, kai aš dar truputį pamiegosiu, tada įjungsiu lemputę ir gausi pienuko. O dabar, prašau, ir Tu miegok, nes aš negaliu užmigti, kai Tu triukšmauji". Žodžiu, šaltais nervais daryti viską iš eilės, pritrūkus variantų, kartoti iš naujo. Kažkada vaikas užmigs. Ir Jūsų pirmos nakties "darbas" bus padarytas, galit atsikvėpti. Kai pabus kitą kartą, lemputė turėtų būt uždegta, vaikui priminta, kad va, buvo pažadėta ir dabar gaus pienuko. Viskas eina sena vaga iki kitos nakties.
Tikėtina, kad kelis kartus praleidęs pirmą naktinį žindymą vaikas savaime pradės ilgiau išmiegoti ir rečiau budinsis žįsti, reikalai įgaus pagreitį. Nepulkit skubinti iškart visų naktinių žindymų nuimti. Kad nebūtų vaikui streso dėl alkio. Ir kad jeigu būtų regresas, kad neprasidėtų ištisos bemiegės naktys "iš principo". Priklausomai nuo to, kas bus toliau - žiūrėti, ką daryti toliau.
Jeigu nakties ritmas visiškai nepasikeis, o tik pavyks praleisti vieną žindymą, tai kai protestai praleidžiant pranyks/sumažės, tada imamės kitų žindymų - ir jau sakom, kad pienukas bus tik ryte. Arba praiilginam lemputės "neužsidegimą" pakol bus du žindymai praleisti.
Beje, jeigu praleidžiant žindymą vaikas ne tai, kad protestuoja, pyksta, reikalauja, bet gailiai verkia ir liūdi - tada būtina pripažinti jo skausmą ir geriau fokusuotis ties supratingumu nei pažadais: "ach, suprantu, kaip Tau liūdna, Tau labai patinka pienukas ir norėtum gerti visą naktį... aš esu labai pavargusi, man reikia pailsėti... kai tik truputį pamiegosiu, būtinai Tau vėl duosiu pienuko... žinau, kaip nori..."
Taip pat svarbu įsidėmėti, kad nujunkyti - tai ne tas pats, kas išmokyti vaiką miegoti. Kartais pasiseka ir nujunkius vaikas išmiega. Dažniau nepasiseka ir nors žindyti nebereikia, vis tiek tenka iki n kartų per naktį migdyti. Pradžioj nuimant tik vieną žindymą vaikui suteikiamas variantas pagerinti ir miegojimo įgūdžius be didesnio streso, kad va, nebegaunu visai pieno.
Kol žindot ir kol nėra problemų su vidurių užkietėjimu, pratinkitės prie vandens (ar paminėtos nesaldintos arbatos). Vandenį galima daryti "su skoniu", įdedant griežinėlį kitą apelsino, agurko ir pan. Kai nebežindysit ir kai bus didesnė, pridėsit kartais per pusę su vandeniu skiestų sulčių, kakavos, augalinio ar karvės pieno. Bet vanduo visada bus pagrindas.
Agurkas kaip tik būtų vienas iš tokių, ką rekomenduojama duoti vėliau, nes jis netįžta burnoj ;) Nors iš kitos pusės - jeigu valgo ir patinka, tai matyt, pasiruošusi ;)
