Laimutė19 parašė:
na dabartiniame amžiuje daugelis teikia pirmenybę karjierai, kad galėtų išlaikyti ne tik save bet ir savo šeimą![]()
Būtent, manau kiekviena norime būti finansiškai nepriklausomos. Bent jau aš tai norėjau ir pasiekiau tai
Laimutė19 parašė:
na dabartiniame amžiuje daugelis teikia pirmenybę karjierai, kad galėtų išlaikyti ne tik save bet ir savo šeimą![]()
Būtent, manau kiekviena norime būti finansiškai nepriklausomos. Bent jau aš tai norėjau ir pasiekiau tai
vaidajk parašė:
Būtent, manau kiekviena norime būti finansiškai nepriklausomos. Bent jau aš tai norėjau ir pasiekiau tai![]()
na kolkas aš pati labai savęs išlaikyt negalėčiau, vyras tai daro, bet po kelių metų manau jau abu dirbsime ir aš prisidėsiu prie išlaikymo
giedroškė parašė:
as pastojau 21 met, o pagimdziau 22.
o kaip jauteisi sužinojusi, kad laukiesi?
Ywee parašė:
O man 16 ;)![]()
na na, tai pasakyk ir kaip gi jauteisi kai pastojai :)) kokios emocijos užplūdo :)?
Laimutė19 parašė:
o pastebėjau, kad dauguma čia po 25 metų pastojoir kaip jaučiatės? manot kad jums tai pats tas laikas?
![]()
![]()
Pastojau 29. Iki mazdaug 27 metu man galvoj buvo tik nuotykiai, tusai, keliones..studijavau, studentavau, buvau stazuotese, meciausi po skirtingus darbus ir salis
Net gera mergina savo "ex'ui" negalejau buti, ka jau bekalbeti apie buvima mama...Kai suejo 27, gatvese pradejau pastebeti nescias moteris, mazi leliukai, anksciau nekele visiskai jokiu emociju, pasidare labai grazus ir idomus
, pradejau jausti, kad noriu vaiko, kad tik jis suteiks visiska gyvenimo pilnatve, kad del vaiko ramia sirdim galeciau atsisakyti keliones i svajoniu sali ar sudalyvavimo kokiam nors superiniam festivalyje....tai taip ir supratau, kad jau laikas
Laimutė19 parašė:
na kolkas aš pati labai savęs išlaikyt negalėčiau, vyras tai daro, bet po kelių metų manau jau abu dirbsime ir aš prisidėsiu prie išlaikymo![]()
ir mum taip pat
baigiau as 12kl ir viskas. Jis man pasipirso , apsigyvenome kartu ir po kiek laiko pastojau...gyvenam nuomuojamame bute ir mum gerai, su laiku nusipirksim ar buta ar namuka koky pasistatysim, reikia abiem dirbti nes kai pradejo lt dirbt tai is jo vieno algos be sansu turet sava busta
Laimutė19 parašė:
na na, tai pasakyk ir kaip gi jauteisi kai pastojai :)) kokios emocijos užplūdo :)?
Verkiau. Abu verkėm. Nežinojau kas bus... o dar porą dienų teko laukti kad galėtume pasakyti tėvams.
Žiaurai bijojau jų reakcijos. Bet nieko, viskas praėjo geriau negu tikėjausi
Ywee parašė:
Verkiau. Abu verkėm. Nežinojau kas bus... o dar porą dienų teko laukti kad galėtume pasakyti tėvams.![]()
Žiaurai bijojau jų reakcijos. Bet nieko, viskas praėjo geriau negu tikėjausi![]()
na dabar svarbiausia, kad esat laimingi :))
Sveikos
Na taip, turėti pagrindą po kojomis kažkokį gal ir reiktų, bet per daug to niekada nesureikšminau
Pastojau be mėnesio 24 metų, buvau 4 kurse, buvom dar nesusituokę. Dirbau nuo 18 metų jau (šokių vadove), studijuodama taip pat, tik nepilnu krūviu. Sėkmingai pabaigiau su 8mėn pilvu universitetą, vyras kaip tik tuo metu išeidinėjo iš darbo dėl algų nemokumo, kažkiek nerimavom, bet tikrai net nesiruošiau dėl to mąstyti apie nėštumo nutraukimą, ar kad vaikutis ne laiku
Vyras 3mėn nerado darbuko, bet paskui iškart 3 pasiūlymai
Grįžom į gimtą miestą, darbe algos vėl vėluodavo jam, nuomojomės butą, bet vis tiek nepergyvenau per daug, kad mums ar mūsų vaikui kažko trūks. Nes jei norėsi, visada rasi išeitį
Nors ir gimdymas ant nosies, išėjo vyras iš to darbo, aplinkiniams gal ir atrodė neatsakingai ar dar kaip, bet kam likt darbe, kuriame nemoka? Nors pareigos ir geros. Ir štai po poros metų vyras pakeitęs dar pora darbų pagaliau užima geras pareigas su nebloga alga, kaip tik šiuo metu perkamės būstą. Žodžiu, mano nuomone, nebūtinai gyvenime viskas turi vykti seka - mokykla, universitetas, darbas, karjera, savas būstas, vaikai
4 testuotojų vertinimai
4 testuotojų vertinimai
10 testuotojų vertinimai