Sveikos. Noriu ir paguodos, ir patarimų. Su vyru nesėkmingai bandome pastoti du su puse metų. Vyras darėsi spermogramą, su jo "turtu" viskas gerai. Pati pas vaisingumo specialistus nesikreipiau, vaikščiojau tik pas ginekologę, kuri pasakė, jog iš jos pusės viskas padaryta ir visi tyrimai geri, problemos pastojimui pati nemato. Tiesa, vis tempiu laiką eiti į vaisingumo kliniką, ypatingai gąsdina didelės kainos, kuomet nesu tikra, ar ir ten neras jokios problemos. Taip pat ir psichologiškai labai sunku tam prisiruošti, atrodo nuėjimas reikštų kažkokį nepilnavertiškumą ar pačios nesugebėjimą.
Ar čia yra narių, kurios po tiek laiko bandymų visgi susilaukė vaiko natūraliai? Ar man pačiai nebesukt galvos, susiimt ir eiti? Ką daryti, kaip tvarkytis su visu beviltiškumo jausmu?
