Sveikos. Noriu ir paguodos, ir patarimų. Su vyru nesėkmingai bandome pastoti du su puse metų. Vyras darėsi spermogramą, su jo "turtu" viskas gerai. Pati pas vaisingumo specialistus nesikreipiau, vaikščiojau tik pas ginekologę, kuri pasakė, jog iš jos pusės viskas padaryta ir visi tyrimai geri, problemos pastojimui pati nemato. Tiesa, vis tempiu laiką eiti į vaisingumo kliniką, ypatingai gąsdina didelės kainos, kuomet nesu tikra, ar ir ten neras jokios problemos. Taip pat ir psichologiškai labai sunku tam prisiruošti, atrodo nuėjimas reikštų kažkokį nepilnavertiškumą ar pačios nesugebėjimą.
Ar čia yra narių, kurios po tiek laiko bandymų visgi susilaukė vaiko natūraliai? Ar man pačiai nebesukt galvos, susiimt ir eiti? Ką daryti, kaip tvarkytis su visu beviltiškumo jausmu?
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas




Tai va po karantino jau pasidarysiu kiaušintakių praeinamumo tyrimą, tikiuosi ten bus bėda ir susitvarkius pavyks pastoti.





