Noriu išsipasakoti... Nervinis išsekimas po skyrybų

2 3 5 10 15 18 Kitas »

Rudaakytė

Nora 7 m. 1 mėn.

Jokubas 10 m.

2020.08.15 23:05 (prieš 5 m.)

Sveikos mamytes, prašau manęs nesmerkite, nes pati save ir taip kalu prie kryžiaus kiekvieną dieną, noriu išsipasakoti..
Esu tokioje bedugneje, kad rodos vienintelė išeitis tiesiog, kad manęs sioje žemėje neliktų.. Gal kažkam pasirodysiu ir skystablauzde kuri dėl sūnaus net negali susiimti..
O viskas nuo pradžių, gyvenau įprasta gyvenimą, studijos, darbas, draugai ir tt, sutikau tada savo buvusį vyrą, pirma meilė, rūpestingas, geras, švelnus, atrodė svajonių vyras, draugavome, susituokeme, gimė sūnus,realiai tik dabar suvokiu, kad gal man pogimdyvine depresija buvo, gal hormonai, vyras visa būti sumetė ant mano pečių, burbedavo, kad nepadaryta valgyti, kad namie NETVARKA Nors sukausi kaip bite ir stengiausi kiek galėdavau , aš fiziškai su labai neramių sūnųm nespedavau, iš pradžių nekaltai, paskui konfliktai taip įgavo pagreitį, kad pamažu į mūsų gyvenimą įsivėlė psichologinis smurtas, kai sūnui buvo metukai pastebėjau, kad esu visa laiką prislėgtos nuotaikos, niekada neturėjau jėgų, norėjosi tik gulėti, kad mane paliktų visi ramybėje, buvęs vyras mane, kad aš pasidariau paprasčiausiai tingyne, pradėjo sakyti, kad aš nevala, man. Tik gulėti, gulėti ir gulėti, štai kitų žmonos augindamos vaikus svyti, namus spėja tvarkyti ir tt, ėmė vadini velteede, nevykėle, sliure, o man vis prasčiau darėsi, gailiuosi, kad tada nesikreipau i specialistus, gal būtų ir santuoka pavykę išgelbėti, bet realiai vyrui bandžiau paaiškinti, kad su manimi kažkas ne taip, bet vyras jau turėjo man deagnoze, TINGYNE.NEVYKLE. Čia jau po skyrybų man psichiatras deagnozavo nervini isekima.

Taip pragyvenome dar du metus. Per tuos metus mane iš tiesų spaudė, priekaištai nesiliovė, o mano būsena vis atrode, kad tiesiog norėčiau nueiti ir nušokti nuo tilto.. Per tuos metus vyras susirado meiluže, įtariau, bet neturėjau įrodymų, patikėkit buvau radusi mūsų bendram auto, maximos čekį su pirktas prezervatyvais, mes tokių nenaudojame, bet pasakė draugui, o aš naivi durne patikėjau, vėliau vis gi patikrinusi vyro Facebook radau ko reikėjo, dar pusmetį vyras blaškėsi nuo meiluzes prie manęs kol mane galiausiai paliko sakydamas, kad esu nieko verta, kad ta jo meilužė labai graži, o aš pilka pelyte kuriai tik pagulėti, kad aš ir lovoje medis buvau ir seip kaip moterys ne kokia.. Štai ir istorijos pabaiga.. Tik ką daryti su savimi visa subyrejusia, buvęs padeda aišku rūpintis vaiku, moka alimentus, realiai esam neseniai išsiskyre, bet man iš tiesų taip nesiseka, tapau labai issibalskiusi, darbe sakė jei taip toliau, atleis, nes daug skundų, visur svyra rankos,visur kur bepasisuksi nesiseka, aš jaučiuosi tikra nevykele, nori tik amžiais bliauti ir kuo daugiau miegoti, tada bent mintys palieka ramybėje, o vienas klausimas gajus, kaip atleisti mane iskaudinusiam žmogui? Kaip save susirinkti iš naujo, tas ilgametis smurtas paveikė taip, kad aš savimi apsoliiciai nepasitikiu, nuvertinu save visiškai visur, netikiu, kad aš kažkam dar busiu štai tokia su nesveika galva reikalinga, kiek jau laiko, suneli į darželį, pati į darba, paskui namo į lovą ir Verkių, Verkių, atrodo iš vis mano mintys nebepriklauso man, jaučiuosi kaip koks psichinis ligonis, buvęs vyras mane visiškai sužlugdė. Iš tiesų tik sunus man belikes,kylo įvairių minčių, nusižudyti, ar atiduoti auginti sunu tėvui, nes ką mano mažylis mato, amžiais išsekusia nerviskai mama, aš Nenoriu savo sūnui tokios mamos kaip aš.

Užsirašiau pas psichiatrą vėl, gal prašysiu, kad į durnyna uždarytu, nes esu. Ant bedugnės prasto ir bijau, kad ko sau nepasidaryciau

Saulute@

Jau turėjo gimti!

Saulute@ 5 m. 6 mėn.

8 m. 9 mėn.

2020.08.15 23:20 (prieš 5 m.)

Rudaakytė parašė:
Sveikos mamytes, prašau manęs nesmerkite, nes pati save ir taip kalu prie kryžiaus kiekvieną dieną, noriu išsipasakoti..

Pabandykit kreiptis pas psichologa patikekit jie tikrai padeda. Nenuvertinkit taip saves. Atsiseskit ir pagalvokit apie suneli,kas pasirupins juo geriau uz jus. Jus jam esatv labai reikalinga,jus jo mama. Pabandykit susiimti del jo,jug jis tikrai nenori matyt jus verkencia. Ir kuo skubiau susiraskit psichologa pades jums tikrai.

2020.08.15 23:21 (prieš 5 m.)

Sveiki, as pasisakysiu visai is kitos puses, gal jums pades susivokti. Mano tevai issiskyre velai, man buvo 14 metu. Bet dabar skaitau jusu pasakojima ir negaliu patiket, toks jausmas, kad mano mama kalba.
Viskas buvo taip pat - saves gailejimas, po to seke problemos darbe del nervu, po to visas problemas kraudavo ant manes, mane irgi vijo pas teva gyvent, kirsindavo (tevas pats padave skiryboms, nes susirado kita moteri). Kas is to isejo? Atsakymas - mano mama labai stipriai mane suzlugde psichologine prasme. Jus net neisivaizduojat, ka reiskia vaikui augt su tokia mama, kuri jauciasi kaip jus. As savo pasakymu toli grazu nenoriu jusu kaltint, as tik noriu patarti - suimkit save i rankas ir imkites veiksmu, juolab, jei jusu vaikas dar mazas.
Kreipkites i artima zmogu, uzsirasykit pas psichologa ir visais imanomais budais lipkit lauk is duobes.
Nuosirdziai linkiu jums gero spyrio i uzpakali ir sekmes! Jei paraset cia, vadinasi esat moteris, kuriai rupi ji pati ir jos vaikas. Niekada ne velu kreiptis pagalbos. Apkabinu ir stiprybes jums

24

Minne

Sunelis:))))) 10 m. 11 mėn.

2020.08.15 23:22 (prieš 5 m.)

Pirmas žingsnis žengtas gydytojas skirs gydyma... Butina saziningai gydykites. Jums depresija. Jeigu siulys psichoterapija, vaistus, neatsisakykit... Isbrisit.

Anonime1993

Neidas 5 m. 4 mėn.

2020.08.15 23:46 (prieš 5 m.)

Rudaakytė parašė:
Sveikos mamytes, prašau manęs nesmerkite, nes pati save ir taip kalu prie kryžiaus kiekvieną dieną, noriu išsipasakoti..

Sveika, na džiugu kad kreipeisi jau pagalbos į specialistus ir parašai į šią grupę, vadinas tau rūpi tavo gyvenimas. Svarbu dabar tik nenuleisk rankų, kovok už save ir už savo vaiką, nepasiduok, stenkis stotis ant kojų. Bandyk kreiptis pagalbos ir į draugus ir į šeimos narius, jiems išsilasakok, neuzsidaryk savyje, nes tai blogiausia ką gali padaryti. Nesedek namuose, išeik kur nors su šunelių, nes namai tik depresija kelią, žinau bus sunku, bet pamatysi praeis laiko ir viskas susitvarkys, aš žinau, nes mano sesuo ligiai tokioje situacijoje buvo

Spalva

3 m. 6 mėn.

5 m. 4 mėn.

2020.08.15 23:49 (prieš 5 m.)

Taip pat jums svarbus bendravimas su palaikančiais pozityviais zmonemis. Nebukite viena, jusu mintys jus grauzia is vidaus. Tikiu, kad esate grazi protinga moteris, tik jusu vyras yra jus yra emociskai paveikes. Jums reikia naujų žmonių aplinkui. Viskas bus gerai! Uzbraukite bruksni praeičiai, pasitaisykite karuna ir pirmyn.

Krasula

Berniukas 1 m. 9 mėn.

Pas angeliukus... 3 m. 2 sav.

2020.08.15 23:50 (prieš 5 m.)

Nū jūsų buvęs vyras ir kvaily, kaip tokius žemė nešioja...
Turiu pažystama, ją vyras irgi kolioja, apvardziuoja, nepasitiki, sakau tavo vietoj seniai būčiau arba sumušus ji su ta pačia keptuve, arba išsiskyrus, ir lyg ir pati skundžiasi, klausia patarimų, bet nieko nedaro. Ir galiu pasakyt, kad jums labai pasisekė, kad tas debilas išėjo pas kitą, po kelių metų matysit kas iš to išeis 😉
Tai, kad pasakysiu jums, švęskit gyvenimą, jus atsikratėt tikro vampyro, o dabar viskas ką galite tai dėkoti gyvenimui už antrą šansą į normalų gyvenimą. Dabar turite sunų, tai gražiausia ką gali duoti gyvenimas ir jus mama..
Aš patarčiau jums tiesiog švęsti gyvenimą. Psichologai, gerai jei padeda, gerai jei padeda antidepresantai, toli gražu ne visada taip. Pati atraskite savyje stiprybės ir gana savęs gailėti. Tik pirmyn. Nesiseka darbe, pereikit kad ir ta pačia valytoja kažkiek laiko padirbėt, galbūt jums tai geriausias sprendimas. Tik jus žinote ką daryti su savo gyvenimu.
Jei dabar pasiduosit niekada sau už tai neatleisit, į jokį durnyna jums nereikia, pamirškite šitą poilsio vieta. Per 24h pamiegat 8h ir gana, eikit dirbti, būkit su vaiku. Patikėkit manim jūsų būsimam vyrui už šitą psichologinį smurtą bus atlyginta. Ir jums, jei pasiduosit, bus atlyginta... Įsivaizduokit kaip vaikas gyvens globos namuose ar su tėvu tokiu, jus sulauzysit jam gyvenimą. Ir jei ne dabar, tai niekada neatsistosit ant kojų. Neperdekit savo atsakomybės už gyvenimą kažkam. Aš labai jus palaikau ir turiu patirties, todėl paskaitykit mano žinutė ir 3 kartus, ir 10. Jūs tikrai galit viską pati, jus sugebėsit.

Žydryne

Domantas 5 m. 8 mėn.

Emilijus Teodoras 7 m. 4 mėn.

2020.08.15 23:50 (prieš 5 m.)

Rudaakytė parašė:
Sveikos mamytes, prašau manęs nesmerkite, nes pati save ir taip kalu prie kryžiaus kiekvieną dieną, noriu išsipasakoti..

Tikrai jums reikia pagalbos, gero specialisto, plius kur nors atsipalaiduoti, palepinti save.
Blogai jog toks vyras jums pasitaikė ir taip elgėsi taip palauždamas jus.
Pati esu buvusi palužusi panašioje situacijoje, bet vieną dieną trenkiau duris ir išvykau pas tėvus. Užteko poros dienų, maniškis pradėjo ieškot ir pats parsivežė, nuo to laiko nieko neprikaišioja, dar pats sako jog turėčiau labiau vis pailsėt siūlo kur nors nuvykti.
O jums tikrai patarčiau pas psichiatra labiau nei pas psichologą, bent iš patirties sakau. Man psichologai kažkaip nelabai tiko dar labiau būdavau nepatenkinta. Stenkitės be vaistų gydytis, turiu nemaloniu padariniu nuo jų.
Geras psichiatras nekiš iškart vaistų siūlys pradžioj paprasta veiklą, pradeti mylėti save, o dėl neramumų sakys kokių arbatu raminančių išgerti.
Sakau tik iš savo patirties ir tikrai padėjo, nes anksčiau ir panikos atakas turedavau. Nuo vaistų ir į ligoninę buvau papuolusi tada ir nutraukė gydymą su jais. Ir vėliau papuoliau pas kitą psichiatra. Kuris ir sakė jog nenori kišti chemijos į žmogų ir vaistų nesiulys iškart.

2020.08.15 23:55 (prieš 5 m.)

Dziugu kad kreipetes pagalbos butinai lankykit ir tikrai pades. Bus sunku bet turit buti tvirta del savo sunaus. Jis jusu ateitis taip pat kaip ir jam jus esat viskas ka jis turi. Svarbu priimkit psihologo pagalba tikrai reikia issikalbeti ir panasiai reikia gydymo ir tai yra labai pagirtina kad einat jums tikrai pades. Tik reikes laiko. Nepasiduokit. Pabandykit paiekaot pagalbos gal artimieji kazkas padetu suprastu. Visada ieskokit pagalbos zmoniu kurie jumis palaiko. Nes pasaulyje yra labai daug ivairiu zmoniu ir tas pasaulis nesustoja ties jusu vyru ir viso to ka isgyvenote. Pamirskit atleiskit jam sau viduje ir pradekit gyventi is naujo padekokit tam zmogui uz laika kartu kad ir kiek bebuvo jus turit nuostabu sunu. Negailekit saves, vaikui jusu reikia. Viskas bus geraj 💜 galite ir cia bendrauti su zmonemis kurie jumis palaiko tik nepamirskit skirti laiko savo vaikui pabuvimui kartu kokybiskam laiko praleidimo. Tas padeda. Bandykit eiti su vaikuciu ir kitomis mamomis ir vaikais kieme ar kur i burelius irgi mintis prablasko, pasikalbi su mamomis. Tik nepasiduokit . Labai palaikau jus ir linkiu kad viskas butu gerai i taip tikrai bus tik reikia laiko ir jusu nepasidavimo. Jusu sunus jumis didziuosis kai uzaugs kad mama buvo atipri ir nepasidave o tevas mulkis kuris nesupranta ir vietoj pagalbos bego nuo nastos. Namai palauks. Gyvenimas ne jus svarbiausia ir jusu sunus. 💜

LaMona

Dukrytė 6 m. 9 mėn.

Sūnelis 9 m.

2020.08.16 01:02 (prieš 5 m.)

Zivilekkk parašė:
Sveiki, as pasisakysiu visai is kitos puses, gal jums pades susivokti. Mano tevai issiskyre velai, man buvo 14 metu. Bet dabar skaitau jusu pasakojima ir negaliu pa…

čia daug patiktukų šiam postui. Kai skaitai, tai viskas teisinga. O dabar pasakykit ūmogui konkretų adresą, kur siūlote kreiptis: kuris artimas žmogus? Kuris psichologas? Ne visi turi tokius artimus, kurie turi psichologinių žinių ir gali padėti . Fizinė artimojo pagalva, bet kartojimas, kad be tavęs aš čia tau viską sutvarkysiu, gali dar labiau pastumti į duobę. Psichologai ne visi šiuo atveju padėti gali. Čia rimta situacija ir vieno recepto visiems nėra