TV
Zivilekkk parašė:
Puiku, kad pasidalinat tokia patirtim, gal kuri kaip tik yra tokioje situacijoje ir apgalvos savo veiksmusI tema - studiju laikais mano drauge susipazino…
Matot, jei vyras būtų atėjęs ir tiesiai šviesiai pasakęs, aš įsimylėjau kita, atsiprašau, mes skiriames, oficialios skyrybos, viso šito nebūtų buvę, o tos visos pasakėčios, kad jūs man su dukra rupit, tik mes per daug skirtingi būti kartu, nuolatiniai lindimai į akis su draugiškų bendravimu ir etc vis man kažkokias viltis iziebdavo, uz tai ir laikiausi už to vyro isikabinusi dantim ir nagais, nes maniau, kad ne viskas prarasta, o apie tą meiluže, pas kurią išėjo pati ir iskapsciau ir sužinojau, kartais baisu pagalvoti kas būtų jei nebūčiau sužinojusi 🤕🤕arba būčiau iki šiol raguota kvailė, arba vistiek būtų metęs ir pas ją išėjęs, o žinot man tos ir dabartinės jo drauges gaila, nes po oficialių skyrybų buvau pasidavus silpnumo akimirkai ir pora sykiu esam pasimyleje, o tas paskui prašė tik jai nesakyti, nes ją labai myli, o čia tik silpnumo akimirką, nors čia apie meilę, mane su ja išdavė, paskui ją su manimi .. Toks tas sąžiningumas žmogaus
.. Bet kaip minėjau, lai jie gyvena drauge, kurią ateiti ir būna laimingi, duok jiems to dieve..Tik dabar suprantu, kad man jau laimės su tuo žmogumi nebebūtų.
