Supratau, kad per anksti tapau mama

2 3 5 10 23 26 Kitas »

2016.02.15 15:32 (prieš 10 m.)

Laba diena,niekad negalvojau kad man taip atsitiks ir teks rasyti i foruma.Labai noriu issipasakot,nes jauciuosi labai blogai.Man atrodo,kad per anksti tapau mama.Visada mylejau vaikus.Nuo paauglystes turiu begaline meile vaikams,kudikeliams.Priziurejau svetimus vaikucius ir vis apie savus svajojau.Kuri laika net pavydejau moteriams,kad jos gali jau gimdyti,kad yra subrendusios.O as vis dar paaugluke,kuriai mokytis reikėjo.Na pagaliau subrendau ir ...ir pastojau.Begalybe dziaugsmo,begalybe laimes.Visada galvojau kad busiu geriausia mama,kad viska darysiu vaikelio labui ir cia...Pagimdzius negalejau vaika ne minutei palikti vieno,visada buvau salia,labai ja mylejau.Na ir dabar myliu...Bet man vaikas pastaruoju metu kaip nasta kokia yra.Labai per diena pavargstu,vaikas nera ramus,reikalauja daug dėmesio.Retkarciais norisi kur su draugais pabegti,bet..bet vaikas.Kartais norisi nusiprausti neskubom per 5min,o po vandens srove nors pusvalandi pastoveti.Bet tokios galimybes neturiu,nes...nes vaikas.Ir pamiegoti kartais norisi ilgiau,bet vel gi dukra.Daznai einant su vezimeliu matau savo bendraamzes,kurios skuba i pasimatyma,kurios vaziuoja is mokslu,kurios ...kurios dar neturi vaiku ir yra laimingos.Pasiziuriu i dukra ir taip sirdi suspaudzia,kad kaip ir myliu ja o kaip ir trukdo(nebijau sio zodzio,nes tikrai kartais atrodo butu geriau jeigu dar nebuciau mama) ji man gyventi.Dukra turi geriausius rubelius,superini vezimuka ir siaip,yra labai aprupinta geriausiai daiktais.Bet man atrodo,kad vaikui meiles truksta.Negaliu duoti vaikui tos begalybes meiles,nes kaip ir nekenciu(tikriausiai jums baisu,bjauru tokius zodzius skaityti,bet noriu issipasakot ir viska rasau nuosirdziai) jos.Kaip merginos susivokti kad esu MAMA,pats brangiausiai zmogus savo mergytej? Man paciai bjauru yra,kad taip galvoju apie savo mergyte,kad aplanko mane mintis,kad geriau butu jeigu jos nebutu.Man geda! Tikrai labai geda.Bet tikrai,jauciuosi dar per jauna ir nesubrendusi buti mama.Bet vaiko juk atgal nesusikisiu.Reikia susigyventi su mintimi kad esu mama,kad turiu myleti ir gerbti savo vaika.Gal galetumet spirti i minkstaja ar siaip patarti? Nes mano dukrai dar vos 4menesiai,o as jau taip apie ja galvoju.Baisu net pagalvoti kas bus toliau

3
2016.02.15 15:36 (prieš 10 m.)

Vyras? Kur jusu vyras? Ar padeda su mergyte? Manau cia pogimdyvine depresija Esat nuostabi mama, nes matot problema, norit ja isspresti. Tikiu, kad jusu mergyte turi viska ka geriausia o jus norit jai dar geresnios vaikystes. Todel toks nerimas jus ir aplanko. As irgi esu labai jauna, vaikuti planavom su vyru, bet kaip pastojau svarsciau ar sugebesim ji doriai isaukleti ,aprupinti.Vistiek buvo kazkoks nerimas. Cia normalu.Dziaukites kiekviena akimirka praleista su mergyte, nes vaikuciai greitai auga, net nepastebesit kai zengs pirmus zingsnius,kai ismoks vaziuoti dviraciu ir kai jau pagaliau reikes i mokykla eiti Galit apsilankyti pas psichologa pasikalbeti ir issipasakot .Sekmes jums ir jusu seimai!

14
AfricanSun

2016.02.15 15:39 (prieš 10 m.)

Jums tikriausiai depresija po gimdymo prasideda (o gal čia ir per sunkus žodis, gal tik slogios nuotaikos). Iš šono tai matau, kad viskas gerai, tik sunku, kad negalit kur panorėjusi lėkti, ką panorėjusi daryti. Minėjote, kad vaikas neramus. Mano irgi buvo nerami, be galo (verkdavo ištisą dieną, kartais 8 valandas be pertraukos, kartais verkimas būdavo vos ne klykimas ir gulėjom ligoninėj pora kartų, nes norėjom išsiaiškinti, kad verkia ne dėl sveikatos problemų ir gydytojai nieko nerado). Vaikas paaugs ir viskas bus gerai. Galėsite palikti vyro priežiūrai, o pati išlėkti kur su draugėmis. Jums nereikia ištisai būti su vaiku, leiskite sau kartais nuo vaiko ir pailsėti, jeigu yra galimybė. Mano dukrai metai ir aštuoni mėnesiai ir jau laukiuosi antro, nes be galo norėjau. Vaikai mūsų nesuvaržo, eikit su mergaite kur nors. Neramiems vaikams kartais būna į naudą kur nors išeiti. Maniškė prie svečių ir svetimoj aplinkoj visada būdavo rami, tai visi galvodavo, kad meluojam, jog ji tokia nerami. Įprasit prie mamos statuso ir viskas bus gerai

5
2016.02.15 15:45 (prieš 10 m.)

Gudrybė parašė:
Laba diena,niekad negalvojau kad man taip atsitiks ir teks rasyti i foruma.Labai noriu issipasakot,nes jauciuosi labai blogai.Man atrodo,kad per anksti tapau mama.V…

Vienintele paguoda - tai laikina. Nespesite ne mirkteleti ir dukryte paaugs, paskui ir uzaugs. Susiplanuokite laika taip, kad galetumete pasimegauti laiku sau. Pagulekite vonioje, kol vyras su dukryte. Pamiegokite kartais pietuku, kai vyras su dukra. Iseikite su draugemis susitikti, kai velgi tetis su mazyle. Nebijokime palikti vaiku teciams. Jie ne ka maziau nuostabesni nei mamos!

8

Apchy

Kotryna 10 m. 1 mėn.

Jokūbas 13 m.

2016.02.15 15:48 (prieš 10 m.)

Tuoj palaukit paūgės Jūsų mergytė ir bus pati geriausia draugė tos kurios dabar eina į pasimatymus, vėliau su vežimėliais vaikščios, o Jūs su savo dukryte į kiną keliausit, visi sunkumai laikini, o laikas bėga lb greitai visom mamom tos stiprybės reikia..mano mažylis ir dėmesio beproto reikalavo nuo pat gimimo, nemiegodavau beveik visai, galvojau bus šakės.. bet dabar kiekvieną vakarą, kai einam miegučio jis mane apsikabina, išbučiuoja ir sako: mamyte, aš tsve labai labai myliu, tu mano pats geriausias draugas :oops: širdį taip gera pasidaro, taip ramu.. :oops: linkiu stiprybės ir pozityvumo :oro-buckis:

Ernestyyyte

7 m. 10 mėn.

10 m. 3 mėn.

2016.02.15 15:52 (prieš 10 m.)

Pasikalbekite su psichologu! Manau Jums depresija gali buti. Dabar sunkus metas, zinoma nuovargis daro savo. Tikrai nebijokit kalbet. Zinau kaip gali buti sunku. Mazai kas tai supranta. Laikykites mamyte. Matysi viskas gali keistis ir suprasi, kad viskas ka blogo galvojai yra netiesa. :wub:

2016.02.15 15:53 (prieš 10 m.)

Vyras yra,padeda su mazaja.Bet jis dirba,turi daug darbo todel visa laika buti salia musu negali.Nes kitaip neturetumem is kokiu lesu pergyventi.Jeigu kur reikia islekti np pas gydytoja,visda dukra palieku vyrui.Del to problemos nera.

Mano mazyle per nakti keliasi kas valanda-dvi.Neissimiegu.Diena miega tik supama.Poilsio isvis nera.Bet ne cia matau kluti.Man klutys ta,kad man atrodo,kad vaikas nelaiku atsirado.Dar nesu jam pasiruosusi.Noriu laisvo gyvenimo.Galit nors ir akmenimis uzmetyti bet yra kaip yra.Nesu dar pasiruosusi buti mama.Nezinau kaip visa rupesti vaikui parodyti...Pacius pirmus menesius net is ranku jos nepaleisdavau,o dabar...nepykanta jaučiu mazai mergytej.Kaip ir myliu bet kaip ir ne.
2016.02.15 16:07 (prieš 10 m.)

Gudrybė parašė:
Vyras yra,padeda su mazaja.Bet jis dirba,turi daug darbo todel visa laika buti salia musu negali.Nes kitaip neturetumem is kokiu lesu pergyventi.Jeigu kur reikia is…

O jus pabandykit kokiu sau mini atostostogu gauti. Pakalbet, kad vyras paimtu atostogas, pabutu su vaiku, o jus su draugem kur nors islekit, atsidziaukit, isvaziuokit porai dienu jei galit. Gal paskui pasirodys, kad ne taip ir norit tokio gyvenimo, pasiilgsit mazosios. Vienaip ar kitaip, neproshali atsigauti.
Man irgi sunku buna, pabegti norisi kai vaikas nuolat neramus. Bet jei kur iseinu kelioms valandoms, jau noriu atgal namo pas mazyte

1
2016.02.15 16:14 (prieš 10 m.)

Bijau kad isvis atitolsiu nuo vaiko jeigu 'paragausiu' laisves Noriu buti gera ir rupestinga mama,zinau kad tokia ir galiu buti,bet..bet mintis visokios negeros aplanko.Man atrodo jeigu po keliu metu vaika pagimdyciau viskas butu kitaip.Gal mazai ruosiausi tapti mama?Gal reikejo neskubeti su pastojimu...Gal...motinyste anksciau isivaizdavau kitaip.O dabar mano mergyte lyg zaisliukas man.Pazaidziau pazaidziau ir 'nusibodo'...
2016.02.15 16:20 (prieš 10 m.)

Visai netyčia užmačiau šią temą, užsikabinau už antraštės. Kadangi pati pragyvenau kažką panašaus ką jūs, nors vaikų susilaukiau 27-erių - po metų laiko planavimo, todėl tas per anksti man netinka. Bet tai nereiškia, kad buvau pasiruošus. Hormonai po gimdymo, niūri žiema, užsitęsus iki balandžio mėnesio, sėdėjimas namie ir nieko doro nenuveikimas turint irzlų ir jautrų vaiką - sunku buvo, ypač apie tokį laiką kaip jum dabar, nes mano mergaitė tuo metu miegojo dieną tik ant manęs.
Panašu, kad jūs turėjot daug lūkesčių susijusių su motinyste ir vaikais, ir bac gimus stebuklėliui pamatai kad nieko panašaus, turėjo būt taip bet nėra...ir taip kiekvienoj situacijoj. Blogis yra šie lūkesčiai, nepadeda kurt artimą ryšį su vaiku.
Siūlau paskaityt kas čia rašoma, man labai patiko straipsnis sigita.eu/straipsniai/trys-motinystes-pamokos/ .

Man, beje, labai padėjo pokalbiai su draugėm auginančiom vaikus, jos praėjo irgi įvairias sunkias fazes, todėl išsikalbėjimas gelbėjo. Pasiguosdavau, kad viskas laikina, praeina sunkumai, ir ateina diena, kai gali ramiai lėkt vakarot su draugėm, kai vyras su dukryte lieka namie Ir jeigu neina ramiai išsimaudyt vienai po dušu dabar- tai maudykitės kai vyras namie, ar vaiką šalia vonioj saugiai pasidėkit. Reikia ieškot išeičių kaip pasilengvint kasdienybę, nes jų yra, tik reik truputi išradingumo. Įsigykit nešioklę - pasirišus vaiką daug ką galima nuveikt ir išeit, kad ir su tom pačiom draugėm. Vaiką kaltinti lengviausia, bet jis nekaltas dėl to, mes esam suaugę ir mūsų atsakomybė yra racionaliai mastyti.

19