Supratau, kad per anksti tapau mama

«1 24 5 10 26 Kitas »

Undarokas

❤️❤️❤️ 9 m. 3 mėn.

❤️❤️ 11 m. 10 mėn.

❤️ 14 m. 8 mėn.

2016.02.16 13:09 (prieš 10 m.)

Perskaiciau ir iskilo prisiminimai,kai vyrui asaras liejau,kad man per sunku,kad as nepajegiu su vaiku but,kad pavargau...oi buvo sunku...bet ne del to,kad per anksti buvo ar kad nepasiruosus...tiesiog todel,kad aplink dazniausiai motinyste piesiama rozinem spalvom,kad visi pasakoja kail bus smagu,vaikutis guguos issisiepes ir dziugins kiekviena akimirka...ir kai staiga visi tie pasakojimai visiskai nesutampa su realybe,tada pradedi verkt gailiai ir nesupranti kas vyksta aplink...as galiu pasakyt kas man buvo sunkiausia susilaukus pirmagimio:
1. Sunkiausia buvo susitaikyt su tuo,kad dabar ne as pati sau seimininke ir negaliu bet kada imt ir daryt tai kas man patinka,kad visada turiu derintis prie to mazo vaikiuko,kad valgyt galiu tada,kai jis man ' leidzia',kad negaliu eit i wc,praustis,miegot ir pan,tada kai man to noris...va sita suvokt ir taikytis buvo labai sunku ir tai man atrodo naturalu,nes niekad neteko to patirt...
2. Nepasitikejimas savimi ir manymas,kad nesugebesiu tinkamai pasirupint savo kudikiu, kartais nesuprasdavau kodel jis verkia ir tai vesdavo is proto
3. Hormonu siautejimas ir tvarkymasis dar labiau viska astrindavo...

Mano pasiulymai - pakalbek su vyru ar gal turi salia mama,kuri gali padet...mano vyras manes nesuprato,tiesiog pasake ' nieko,priprasi' ir tai visai nepadejo bet gal tavasis bus supratingesnis... man buvo labai svarbu,kiekviena savaitgali kazkur isvaziuot is namu,nesvarbu kur,bet bent porai valandu visi nuvaziuodavom pas uosvius,draugus ar kad ir pasivaiksciot i koki parkeli. Ta savaitgaline isvyka tarsi atskirdavo dienas,savaites,nes jei ir savaitgali praleisdavom namie,tai visos dienos pasidarydavo vienodos ir jau tada asaros kaupdavosi...
Kitas variantas: sedat visi i masina ir varot i koki prekybcentri ar miesta,ten susitinkat su drauge ir vyra su vaiku issiunti bent pusvalandziui i kokia parduotuve ar siaip kazkur pasivaiksciot,o pati su drauge ramiai pasisnekat,atsigeriat kavos,suvalgot gardu desertuka
Dar kitas variantas. Vyras grista is darbo,tu pasiimi ausines,telefa su gera muzika,apsiauni begimo batelius ir iseini,bent pusvalandukui pabegiot... isijungi muzika ir atsipalaiduoji,jei begiot nenori gali eit iki parduotuves nusipirk koki skanesta,grisdama suvalgyk ir pravedink galva :bigwink:

Tiesa,paskui,kaip vyras ir sake, pripratau ir supratau,kad viskas cia gerai ir viskas issprendziama...pradejau dziaugtis motinyste ir viskas stojo i vezias,paprasciausiai reikia laiko,kad persilauztum ir suprastum kas vyksta,kad keiciasi tavo gyvenimas...laikui einant atrasit kitokiu prasiblaskymo budu ir visi blogumai pasimirs

NatiB

Ema 10 m. 5 mėn.

2016.02.16 13:17 (prieš 10 m.)

-Egle- parašė:
Perskaiciau ir iskilo prisiminimai,kai vyrui asaras liejau,kad man per sunku,kad as nepajegiu su vaiku but,kad pavargau...oi buvo sunku...bet ne del to,kad per anks…

va va, butent sie punktai ir man tinka.. turbut daugeliui. Kiek laiko prireike, kol pradejot nuosirdziai dziaugtis motinyste?

NEteisinga

Mergytė 5 m. 11 mėn.

Mergina 13 m. 4 mėn.

2016.02.16 14:08 (prieš 10 m.)

Man atrodo didžioji dalis pirmakarčių mamų patiria tą patį, kai vaikui gimus nukrenta "rožiniai akiniai" ir pradedi suvokti kokia yra realybė, tik labai maža dalis apie tai išdrįsta kalbėti. Ir čia amžius gal nėra jau toks svarbus. Sutinku, kad atitrūkimas nuo visuomeninio gyvenimo gimus vaikui sukelia neigiamas emocijas. Šitu atveju manau geriausia išeitis susirasti draugių su panašaus amžiaus vaikais. Mano atveju buvo taip, kad dauguma draugių/kursiokių/klasiokių dar vaikų neturėjo ir kažkaip natūraliai gavosi, kad tas bendravimas priblėso. Kitos draugės, kurios anksčiau buvo jau pasigimdžiusios vaikus, bet jų vaikai jau paaugę ir jos pačios gyveno jau kitais rūpesčiais ir darbais. Tai labai džiaugiausi, kai interneto forumuose atradau kitų mamų su panašaus amžiaus vaikais ir pradėjom gyvai bendrauti Nes pas visas rūpesčiai ir džiaugsmai tie patys
Kai mažajai buvo vos keli mėnesiai tikrai labai laukiau, kada galėsiu skirti laiko sau, kada galėsiu be didelių ir ilgų planavimų nulėkti apsipirkti, į grožio saloną susitvarkyti nagus ar susitikti su drauge, kada gyvensiu ne tik namų ir buities rūpesčiais, bet ir eisiu į darbą ir pan. O šiuo metu kai mano mergaitė jau paaugusi, žinok su nostalgija prisimenu tuos laikus :oops: Ir net su mielu noru visa tai pakartočiau... Nes tai trunka labai trumpai ir laikas prabėgo nepastebimai... :oops:

Undarokas

❤️❤️❤️ 9 m. 3 mėn.

❤️❤️ 11 m. 10 mėn.

❤️ 14 m. 8 mėn.

2016.02.16 14:10 (prieš 10 m.)

NatiB parašė:
va va, butent sie punktai ir man tinka.. turbut daugeliui. Kiek laiko prireike, kol pradejot nuosirdziai dziaugtis motinyste?

Zinokit tiksliai nepasakysiu kada ivyko luzis...zinau,kad pradzioj buvo nors ir nelengva,bet dar dziugu,gimimo dziaugsmas,plius vyras pirma menesi kartu,tai vistiek tais darbeliais dalinomes,jis labai daug padejo,o kai jis isejo i darba ir likau su vaiku viena tada pradejo slegti namu sienos,nebuvimas su kuo pasneket ir pan.,taip viskas kaupesi,kol galiausiai pratrukau ir pradejau liet asaras,tai cia turbut toks auksciausias taskas buvo apie 3-4 menesi,o paskui daresi lengviau susivokt...tiesiog suprast,kad dabar taip jau yra...tai sakyciau nuo kokiu 5-6 menesiu man pradejo gyvenimas svieset,vaikas augo,dares idomesnis,vis kazko ismokdavo naujo,o ir iseit kazkur vienai su juo pasidare drasiau,juolab,kad pavasaris buvo,tai jau vien tai pakelia nuotaika,nes gi visos zinom,kad ziema dazniausiai slegia...taip,kad viskas tik geryn,svarbu paleist ta buvusi gyvenima ir neprisirist prie jo kaip prie kazko,kas nepakeiciama,o tada bus lengviau ieskot nauju budu praskaidrint kasdienybe ir dziaugtis tuo ka turim

Undarokas

❤️❤️❤️ 9 m. 3 mėn.

❤️❤️ 11 m. 10 mėn.

❤️ 14 m. 8 mėn.

2016.02.16 14:14 (prieš 10 m.)

NEteisinga parašė:
Man atrodo didžioji dalis pirmakarčių mamų patiria tą patį, kai vaikui gimus nukrenta "rožiniai akiniai" ir pradedi suvokti kokia yra realybė, tik labai maža dalis …

Pritariu,tikrai ne nuo amziaus priklauso ir tas isivaizdavimas kaip viskas bus atsiradus kudikiui labai prasilenkia su tikrove,tai paskui gauni gera salta dusa ir pradedi nebesuprast kas daros su tavim antra vaika auginant viskas jau kitaip,jau zinai ir nusiteiki,o tada viskas einas daug lengviau,o pirmasis tai issukis,aisku,gal ne visoms,bet bent man,tai buvo tikras issukis

2016.02.16 14:42 (prieš 10 m.)

Bet merginos,turiu laiko sau.Jeigu reikia nagus susitvarkyti -vaikas yra paliekamas vyrui.Reikia su drauge i shopinga vaikas kartu.Reikia pas gydytoja vaikas su teciu.Viskas cia gerai.Suderinam viska.Bet laisves kaip turksta...Drauges pasakoja ka vaikinai jiems padovanojo per valentinke,kaledas kaip pralaido atostogas o ka galiu papasakot as? Kaip blogai mano vaikas nakti miega? Kaip daznai jis valgo? Jioms neidomu.As jas nesmerkiu,suprantu.Jos dar nesusidure su motinyste.Nors pacios man pasakojo,kaip fajna buti mama.Gali dziauktis vaikuciu,stebeti kaip jis auga.Bet kodel niekas nepapasakojo,kad vaikas nakti nemiegos? Kad verks o tu nezinosi del ko jis verkia? KODEL? Apie motinyste yra pasakojima labai graziai,bet mazuma apie sunkumus pasako.As nezinau ar jautet ta ka jauciu dabar as.Man nuosirdziai norisi laisves.Nuosirdziai noriu penktadieni isvaziuoti is namu ir grizti tik sekmadienio vakara.Noriu lakstyti! Suprantu,kad niekad nebus taip kaip buvo anksciau.Bet juk ir bunant mama galima atsipalaiduoti?Galima rasti kokios nors veiklos?Vaikas mano dabar labai mazas,nelabai galiu kur ji palikti.Gal tiesa sakot,vasaros metu bus geriau ir dienos grazesnes bus.Nes dabar is kampo i kampa vaikstau ir...ir verkti norisi.Kad va drauges isvaziavo atostogu kartu su berniukais/vyrais o as su dukra turiu buti namie.Man pavydas bamba griauzia.Gal cia toks amzius,kai lakstyti norisi(man 22metai)?Is vyro niekad neteko girdeti kad nori lakstyti,kad nori laisves,bet as tai vis kartoju...Jis dirba,stengiasi del musu.Namo grizta pavarges bet dar atranda jegu pabuti su dukra...Man maza bendravimo,man maza demesio man visko neuztenka! Cia gal koks saves gailejimo sindromas?
2016.02.16 15:04 (prieš 10 m.)

Jeigu jums pavyksta su vyru palikti vaika, su vaiku isvaziuoti pasizmoneti, tuomet nelabai suprantu ko jums truksta. Dazniausiai mamos neatranda laiko i tualeta nueiti. O jums viskas labai puikiai sekasi sprendziant is aprasymo. Neturit draugiu su vaikais? Ieskokit nauju pazistamu, draugiu is forumo. Galesit dalintis dziaugsmais ir rupesteliais. Dazniau gal visi kartu(su dukryte ir vyru) isvaziuokit i koki parkeli pasivaikscioti. Laisvadienius leiskit kartu su vyru ir dukryte. Raskit bendru uzsiemimu visi drauge.Pasakykit vyrui kad norit tokiu santykiu kokie buvo pries gimus dukrai. Kad kartais norit buti paliepiama gelytemis ir saldainiais. Dukrytei paaugus galesit vakarui leisti seneliams su ja pazaisti, pabuti o patis su vyru isleksit kur pasikulturinti. Nereikia uzsidaryti tarp keturiu sienu, reikia gyventi ir moketi dziaugtis gyvenimu

4
2016.02.16 15:09 (prieš 10 m.)

O tai kas jums trukdo išvažiuot penktadienį ir grįžt sekmadienį visiem trim? Taigi dabar su vaikais ir į keliones važiuot galima, ir į vandens parkus, nu visiur. Ir jei tik vienas vaikas - tai iš vis. Va su dviem jau daugiau problemų, kai abu mažiukai, o kai vienas - mes per pirmus dukros gyvenimo metus turėjom 4 keliones po užsienius, tarp jų vyro komandiruotė Vokietijoj, kur praleidom tris savaites. Tiesa, viskas tas vyko kai dukrai suėjo 6 mėnesiai ir prasidėjo vasara. Iki tol pagrinde namie sėdėjom. Man atrodo jūs nelabai prisijaukinat mintį, kad galima gyvent ir su vaiku aktyviai

3

veronica1613

Aleksandrs 4 m. 8 mėn.

Danielius 11 m. 2 mėn.

2016.02.16 15:10 (prieš 10 m.)

Atsitiktinai pamaciau sita tema. As esu irgi jauna mama. Uz menesio bus 19metu, suneliui 9men. Man tokiu minciu nebuvo ir nera. Jauciuosi del to labai laiminga. Sunelio is ranku nepaleidziu, na nors kartais turiu paleisti. Mokinuosi... nuo 4men kol bunu mokykloj, saugoja mama mano... Gal tai dave daug ka. Nes per asaras ejau i mokslus. Nenorejau vaiko palikti. Maitinu dar pati MP. Kiekviena miela sekunde dziaugiuosi juo. Nepaleidziu is ranku.(rankinukas patapo) :blush: O as griauziu save, kad turiu eiti i mokslus ir vaika palikti.... Kad as nematau jo 24val per para. Matau tik puse to laiko. Man to nereikia, tu issilakstymu, kazkur eiti.... Einam visur ir visada, visi kartu. :4u: Temos autoriai palinkeciau, kad kuo greiciau atsigautu ir dziaugtusi motinyste. Kaip viena mamyte parase, kad kaip Jusu drauges stumdys vezimukus, o jus su dukra i kina varysit. Tikrai, tai tik viskas laikina. Praeis. :4u: :4u: Ir vaiko nemiegojimai naktimis. Mano sunelis ir keliasi, kas valanda, kas dvi. Neissimiegu. Na ir ka. Einu vistiek i mokslus. Reikia pabaigti. Nuo vasaros atsiimsim su suneliu prarasta laika. :4u: As visa nestuma buvau liudna, nezinojau kas darosi, kaip su vaiku reikes susitvarkyti ir t.t. Bet manau, kad viskas puikiai sekasi, nei kad galvojau, kad seksis. linkiu ir jums to pacio. :4u: :4u:

2016.02.16 15:42 (prieš 10 m.)

O kam buvo lengva?Nesvarbu ar tau 19 ar tau 35metu,vaikas kiekvienos gyvenima pakeis.Atsiradus vaikui gyvenimas aukstin kojom pasikeicia.Ir nedavalgai ir neissimiegi ir su rebaluotais plaukais vaikstai kelias dienas.Nes pirmoja vietoje turi buti vaikas bet kokioj situacijoj.Cia kaip mazas bosas musu Pirmenybe turi buti taikoma vaikui.As niekad negalvojau kad vaikui paspringus valgant as verksiu.Kad vergsiu kartu su vaiku.Kad norint nusiprausti teks man vaika kartu su savim i vone gabenti.Kad pavalgyti turejau keltis pusvalandziui anksciau uz vaika,nes kitaip puse dienos buvau alkana.O kai dantukai dygo naktim su vyru paeiliui miegojom.Dabar kai jau moka vaikscioti,kai bando kalbeti ir gali parodyti kas jam skauda yra lengviau.Bet nera lengva!! Nes dabar rodo oziukus,nevalgo,rekauja,musasi ir t.t As pasiruosiusi dar kovoti su savo suneliu n metu.Pasiruosusi kad pirmoje vietoje visada yra JIS o tik po jo AS.Pasikeiskit su dukra vietomis.Supraskit kad dabar visas demesys yra skiriamas jai o ne jums.Vyras tikriausiai dabar daugiau laiko su vaiku buna o maziau demesio i jus atkreipia.Jus pykstas.O neturit del ko pykti Kaip stipriai nemyletumet saves,jus turesit suprasti kad yra VAIKAS ir dbr visa meile,demesys yra skiriamas jam.Skirkit visa meile vaikui,ir pamirskit apie save.Negailekit saves.Nes visoms nebuvo lengva.

7