Tėvų lūkesčiai vaikams

11. akvile84

    

    

    Gintė 8 m. 8 mėn.

    Domas 18 m. 2 mėn.

    

    2018.07.17 11:28 (prieš 7 m.)

    Man galiu sakyti tėvai įvarė daug kompleksų, nepasitikėjimo savimi, dėl storumo (nors pažiūriu į sūnų ir nesuprantu kaip aš buvau stora jei jo ūgio būdama svėriau 15 kg mažiau, sūnus nėra nutukęs, bet stambesnis), šiaip lygindami su pusbroliais šaunuoliais, kuriems viskas sekasi,kalbėdami apie mano problemas su kitais prie manęs (šlapintis į lovą buvau pradėjus kai buvo apie 10m),ir tuo pačiu augindami labai savarankiška, net per daug sakyčiau atsakomybės, tai su sūnum bendrauju kitaip, tik dėl savarankiškumo kovoju su savim, kad ne perlenkti lazdos, bet neišeina, jis labai savarankiškas, šiaip sūnus vis klausia manęs,kokios specialybės norėčiau, kad būtų, visada atsakymas tas pats, kad būtum geras žmogus, o specialybę turi pats išsirinkti,kad patiktų, būtų įdomu, kai pradedam kalbėti , tai daugiau pasakoju kas ką veikia, kad įsivaizduotų koks tai darbas, bet niekad nesakau, kad šita specialybė gera, kita nesąmonė ir pan, nes jis labai kreipia dėmesį į mano nuomonę,nenoriu, kad būtų dėl manęs, pagal mane(mano mama labai norėjo, kad baigciau kažką su verslu, kadangi aš dirbau, tai mokiausi neakivaizdiniam, o kai pabaigiau pasiūliau diplomą isireminti, sakiau nusipirkai(mokamos studijos) tai turėk, aš nenoriu dirbti pagal specialybę) . Siaip daug apie viską kalbam su sūnum(kalbu ir tariuosi daugeliu klausimų(darysim valgyti tą ar tą, pirmiau eisim ten ar ten ir pan) nuo pat mažų dienų) , tabu nėra, tai svarbiausia, jis žino, kad bus išklausytas, išgirstas, jo nuomonė taip pat labai svarbi visais klausimais(prieš porą metų perkant butą taip pat klausėm nuomonės). Stengiuosi, kad būtų atsakingas,rūpestingas žmogus. Na kol kas pavyksta, ką atneš paauglystė bus matyt. Būna, kad pagalvoju, kad gal norėčiau, kad darytų užaugęs vienaip ar kitaip, bet man lengvai gaunasi galvoti apie jį kai asmenybę ir džiaugiuosi, kad naudojasi savo galva, o ne mano nenorėčiau, kad vaikas darytų dėl manęs ko pats nenori, todėl net būrelių klausimu nedalinu patarimų, nebent pasiūlau nueiti pažiūrėti vieną kartą ir gal bus įdomu

    2
12. Finlandia

    

    

    3 m. 9 mėn.

    7 m. 4 mėn.

    

    2018.07.19 20:08 (prieš 7 m.)

    eveIina parašė:
    Tai aš to ir pasiilgstu šitam forume, galim pasikapot Ir žinoma juokavau, triskart patikrinau, ar tikrai parašiau poste, kad nerimtai Čia ir būtų pirmoji ir d…

    A ir G parašė:
    Oj, rasot lyg apie mano tėvus. Jaučiu skaudulius, mes nebuvom priimti savo tėvų, tokie kokiais esame. O aš prastai mokinausi, ir kad bent kažką islauzciau iš savęs,…

    akvile84 parašė:
    Man galiu sakyti tėvai įvarė daug kompleksų, nepasitikėjimo savimi, dėl storumo (nors pažiūriu į sūnų ir nesuprantu kaip aš buvau stora jei jo ūgio būdama svėriau 1…

    Man nei kiek ne geriau, kad aš tokia ne viena, labiau gal net liūdna, kad yra tokių tėvų yra puikiai žinau ką reiškia didžiuliai tėvų lūkesčiai, nuspręstas gyvenimo kelias jau vaikystėje. Viskas sugalvota - ką ir kiek turiu valgyti ir nei gramu daugiau. Jei mama nusprendė, kad paauglei užtenka pavalgyti 3 šaukštus grikių ar tik 1 kiaušinį tai reiškia užtenka ir jokių pusryčių rytais, nes juos valgo tik storulis, o jei valgai daugiau tai smerks iki negalėjimo. Net kompleksuodavau namie valgyti, namie ta darydavau pasislėpus, o jei išeidavo pavalgyti kitur tai kitur ir valgiau. Būti plonai tai pati didžiausia siekiamybe gyvenime. Mano paauglės kmi būdavo tarp 20 ir 21, nuolat girdėdavau kokia aš stora, kaip jokie vyrai į mane nežiūrės, kaip draugų neturėsiu, nes tiesiog aš jiems per stora esu. Sakykit ką norit, bet kai tau 15-16 ir kiša į galvą, kad privalai sėdėti ant dietos ir beveik pusbadziu, vien tam, kad būtum plona yra nenormalu. Ir tik anoreksinio plonumo žmogus yra gražus.
    Nuo pat mažumės mėgau klasikinį-ofisini rūbų stilių, visad jie traukdavo akį, mama negali jo pakęsti, pati visad rengiasi labiau sportini stilių. Tai niekad negalėjau rengtis taip kaip noriu, nes tevai visai ne to tikėjosi. Mano tėtis statybininkas, tačiau nebaigęs jokių mokslų, dirba ant savęs, pats stato namus ir iš to duoną valgo, tai lūkesčiai didžiuliai, kad jo vienturte dukra bus mokslus baigusi statybininke, prisikures fantazijų kad bus projektuotoja ir jokio kito darbo niekada nedirbs. Filme dievų miškas vieną personažą pristato kaip tad ir tas lenkas. Pagal specialybę kirpėjas, pagal pašaukimą vagis. Tai ir man tas pats tinka, pagal specialybę statybos inžinierė, pagal pašaukimą istorikė. Nors ir bakalaurą turiu, ir jau 3 metu stažą pagal specialybę, tačiau neturiu jokio suvokimo kaip namą pastatyti, o vat apie holokausta galiu šnekėti valandų valandas neuzsiciaupdama net mokslų nebaigus. Dirbau ir projektuotoja. 3 savaites. Pačią pirmą dieną supratau, kad tai ne man. Atsirado vieta savivaldybej, mečiau tuos projektavimus ir pradėjau dirbti ten, tačiau aš galiu tapti Amerikos prazidente, gauti nobelio premiją už bet ką, aosikarstyti olimpiniais aukso medaliais, būti pirmasis žmogus issilaipines Marse ar kokį kitą panašaus lygio darbą dirbti vistiek tėvams neitiksiu, nes aš turiu būti projektuotoja. Mano tėvams įtikti neįmanoma. Aš galbūt ne taip pažiūrėjau, aš galbūt sakute ne taip laikau valgydama, aš gal ne tokį žodį pavartojau, gal ranką ne taip pakreipiau, Kodėl man neįdomu tai kas tėvam įdomu. Nu vat kodel aš perku raudona maike, jei mama pasakė, kad ji turi būti juoda. Kodėl mano vyras vyresnis tik metais, o ne 5? Ką aš su tokiu nesubrendeliu veiksiu? Ir iš vis koki čia susiradau? Iš per prastos šeimos, per mažai pinigų jo tėvai turi. Sakoma, kad tėvai per dieną savo vaikams skiria 7 minutes per dieną. Aš dėmesio negaudavau iš vis, o jei gaudavau tai 90% laiko klykdavo, tyciodavosi, zemindavo ir visaip kitaip maišydavo su purvais. Pasekmės tokios, kad jau perkopiau 10 metų kai skauda abi žandikaulio pusės ir viskas nerviniu pagrindu, bet skauda taip, kad ryju tabletes nuo skausmo, o skauda būtent tada kai pabendrauju su tėvais. Esu nėščia, vietoj to, kad dziaukciausi nėštumu, aš arba jaučiu skausmą arba valgau vaistus nuo skausmo. Aš pagaunu save, kad tai kad storeju, ir kaip man netapti kiaulaite, kaip reiks numesti kg po nėštumo, čia gal maistą riboti, man yra svarbiau negu ar gims sveikas vaikas. Už viską galiu padėkoti tik tėvams.

    2
13. 

    

    2018.07.19 20:39 (prieš 7 m.)

    Finlandia parašė:
    Man nei kiek ne geriau, kad aš tokia ne viena, labiau gal net liūdna, kad yra tokių tėvų yra puikiai žinau ką reiškia didžiuliai tėvų lūkesčiai, nuspręstas gyven…

    Siaubas.. Man žandikaulį irgi skauda. padidinu labai magnio dozes ir sumazeja siek tiek, ir vėl tas pats. Linkiu tiesiog nebendrauti su tėvais ir tiek, aš su vyru iš Lietuvos išvykoms kad kuo toliau tėvai būtų, žinoma susimatom karta i metus, na paskutiniu metu gal daugiau, bet tik tiek. I skambucius dažnai neatsiliepiu jiems, tai tėvas tada " tu gal narkomane šizofrenikė, ko bijai, kad skambinu?" o visiem aplinkinem pasakoja koks jis tobulas tėvas it t.t. kai sutrūksta mano nervai ir bunam vienoj erdvej su jais- gero nelauk. Gerai, kad bent prie vyro nekelia bangu, man atrodo bijo.🤔
14. 

    

    2018.07.20 08:26 (prieš 7 m.)

    eveIina parašė:
    Sveikos būsimos ir esamos mamos. Aišku nerimtai, bet su vyru sakome pusę darbo padarę, kad jau sugalvojome dar negimusiai dukrai profesiją ir engsim ją, jei pasirin…

    Suprantu tavo nerimą. Aš irgi sakiau niekada nedarysiu ko darė mama, bet kai tik labiau atsipalaiduoju, pastebiu, kad visos tos savybės lenda prieš mano pačios valią. ČIA KAIP SPORTE, REIKIA DAUG VALIOS PASTANGŲ IR SĄMONINGUMO VISKĄ DARYTI KITAIP
15. Shaltupe

    

    

    Ainius 7 mėn. 4 d.

    Vytautė 6 m. 9 mėn.

    

    2018.07.20 11:29 (prieš 7 m.)

    MelyniKalnai parašė:
    As nesu gyvenime pagalvojusi, kad va sitaip su savo vaikais nesielgsiu. Mano tevai (ypac tetis) nuostabus, visada palaike, skatino savarankiskuma, siule pagalba ir …

    Va čia sutikčiau su atsakymu. Aš ir tikiuosi, kad galėsiu būt kaip mano tėvai. Maniškiai buvo griežti, bet visada skatino laikytis savo svajonės. Net jeigu kažkas sakė, kad pasirinkom blogas profesijas, tėvai visada palaikė ir skatino neklausyti kalbų “kas labiau apsimoka”. Mūsų nelepino daiktais, bet gavom daug dėmesio ir iki šių dienų galėtumėm bendrauti per naktis. Mus išmokė “žvejoti” ir davė pirmas geras “meškeres”.
16. MelyniKalnai

    

    

    L. 8 m. 11 mėn.

    

    2018.07.20 11:43 (prieš 7 m.)

    Shaltupe parašė:
    Va čia sutikčiau su atsakymu. Aš ir tikiuosi, kad galėsiu būt kaip mano tėvai. Maniškiai buvo griežti, bet visada skatino laikytis savo svajonės. Net jeigu kažkas s…

    Labai pritariu, kad vaikus reikia lepinti demesiu, o ne daiktais
17. Finlandia

    

    

    3 m. 9 mėn.

    7 m. 4 mėn.

    

    2018.07.20 17:44 (prieš 7 m.)

    mamutė parašė:
    Suprantu tavo nerimą. Aš irgi sakiau niekada nedarysiu ko darė mama, bet kai tik labiau atsipalaiduoju, pastebiu, kad visos tos savybės lenda prieš mano pačios vali…

    Mes patys nesuprasdami ir nenorėdami perimam iš vaikystės šeimos modelį ir labai sunku kažką pakeisti kai nematei kaip turi būti gerai

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!