Silva parašė:
Nesi tu nevykėlė, tik gal kažko nežinai, o sužinoti juk niekada ne vėlu![]()
O gyvenant šeimoje reikia, žinoma, pasikliauti šeimos nariais, bet ir nepamiršti, kad gali bet kada jų netekti. Nebūtinai tave paliks, gali šiaip kas nutikti. Todėl su ta mintimi reikia daryti viską, kad užsitikrinti savo bent jau pakenčiamą gyvenimą be partnerio.
Atsiriboti nėra gerai. Ir jei gyvensite kartu dėl vaikų, o tarpusavyje nebendrausite nuoširdžiai, tikrai nekoks pavyzdys bus vaikams. Jeigu santykiai padorūs ir tas žmogus tau patinka, bandykite ieškoti sprendimo. Jeigu vyras nepasirašo, tai gal viena bandyk kreiptis į psichologą. Reikia kažką juk keisti. Negali gyventi atsiribojusi nuo pasaulio, nuo jausmų. Ką pasakysi pažvelgusi atgal, kaip nugyvenai gyvenimą. Ir dėl vaikų nereikia aukotis. Aišku, kažkiek reikia: naktį keltis, būti namie, daryti pamokas, bet NE VISĄ GYVENIMĄ JIEMS PAAUKOTI! Vaikai užaugs ir išskris iš namų. O jeigu būsi dėl jų atsisakiusi SAVO laimės, galiausiai jausi tik pykti jiems arba reikalausi, kad tave lankytų.TU TURI TEISĘ BŪTI LAIMINGA. TEREIKIA IŠDRĮSTI
![]()
sveikos,visiskai pritariu







