Sveiki, nuo gimimo turėjome šunį, kai vaikui suėjo 2,5metų, šunį praradome. Labai dėl to ji išgyveno, verkdavo, klausdavo kur jis. Dabar kai jai 3,5metų, mes įsigijome bulterjerą, šuniukas mažiukas, dar tik 2,5mėn. Bet ji beproto jo bijo, laikom uždaryta, išleidžiam tik jai leidus. Kalbamės kodėl bijai, nes ji nelabai į ja reaguoja, tai sako bijo kad įkas. Kai turėjome ankščiau, buvo jai grebštelnes, bet nekreipdavom dėmesio, nes apsisukus vėl lysdavo, problemos tame nebuvo, nes nusiramindavo ir vėl. Net minties nebuvo, kad dabar bus kazkas ne taip. Nežinom ka daryti, kaip vaiką pratinti prie šuns? Kaip kalbėti? Šuniukas ne daiktas, nesinori perleidinėt kitiems, o ir jos nesinori gasdinti. Kaip patartumėt elgtis? Be to, kai šuniukas miega, ji tada nueina paglosto, nes kaip miega, šuo visai nereaguoja, o va kai pradeda žaisti, tai nelabai nori kad ji bėgiotų po kambarius..
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Kūdikių pasaulis
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Augu sąmoningai
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas







