2024.05.14 05:47 (prieš 1 m.)
Bei gal kas pasakytu savo nuomone del sios situacijos, ar patartu, pasidalintu patirtimi? Taip troskau seimos, aisku stabilios kaip ir visi. Man virs 30 ir baisu daugiau nesusilaukti vaiku. Auginant vaika baisu nesukurti darnios seimos, visgi vienisa mama ir matyt jau sudetingiau rasti antra puse. Siuo metu grasina, kad pripasakos savo seimai ir mano ir niekas su manim ir vaiku nebendraus...jokios pagalbos nebus. Nors mano seimos dalis zino ir mane palaike, sake varyk ji velniop. Bet lengva pasakyti turbut mazai kas nori likti auginti vienas ir dar kai suplanuota kaip pranesim jo seimai bei pilnai maniskei. Is to kazkaip neliko dziaugsmo, nes dziugaus pasakymo nebebus. O taip laukiau, galvojom kartu apie buda kaip pranesti, pirkom rubelius, planavom auginima kaip, kur. O dbr vel eik velniop is jo puses. Zdz destrukcija totali. Ir tai be proto isbalansuoja. Kartais galvoju gal jis bipoline asmenybe. Nes viena diena nori auginti vaika, planuojam, o kita vos konfliktui kilus(pask buvo, kad seses pasiule kelione sesiu i Londona, o jis isizeide, kad jam nesiulau, ir kad ex gyvena UK) viska meta ir teskia, kad ne seimoje vaiko nenori. O man slykstu toks poziuris i psti nestuma, planuoti ir vos kas - nebenoriu. Cia ir vaiko gyvybe ir mano sveikata, jokio vertinimo ar pagarbos, o atsakomybes isvis. Ziauriausia, kad kai noredavau skirtis, tai prasidedavo makaronai, kaip pro viska praeisim ir turesim grazia seima, ir zinoma, kad esu ta vienintele. Matyt taip ir veikia narcizai...man cia toks psichologinis smurtas sitaip metytis pazadais ir paskui viska nuteksti, kad as nebesuvokiu protu. Esu visiskai pervargusi. Kartais net bijau ar beturesiu dziaugsmo ir energijos vaikui, kai tokia situacija ir taip isesta. Sie 3 men buvo nuolatinio nerimo, streso, baimiu, asaru ir mastymo ka daryti. Buvau naivi tikedamasi stabilumo ir saugumo is tokio zmogaus, bet maniau blogiausiu atveju vaiko neissizadetu. Nezinau, kodel man tai taip svarbu, ziuriu kitos kaip tik siekia, kad neturetu teisiu i vaika. Man norisi kad vaikas turetu teti, kuris skirtu laiko, kad ir truputi, nebutu pamestas vaikas. Bet ka daryti toliau, kad atgauti ta vidine ramybe ir iseiti is sios situacijos geriausiai.
