Viletux parašė:
Man teko ir su jūsų aprašomu atveju susidurt, kai buvo išgerinėjama dėl kompanijos, linksmybių ir t.t., kol gėrimas tapo kasdienybe ir tai išaugo į depresiją, ir bu…
Na, man tai atvirkščiai atrodo, kadangi teko susidurti ir su žmogum, kuriam realiai depresija, tai visiškai kitaip atrodo. Taip toks žmogus, gali ieškoti išeičių ir su įvairiom tokiom priemonėm, bet iš autorės aprašymo pagrindinė bėda yra būtent rūkymas, o visa kita seka iš paskos...
Bet kokiu atveju lieka pasirinkti - ar kankintis visą gyvenimą su tokiu žmogumi, kuriam jo priklausomybė yra norma ir jam taip gerai, ir tuo pačiu kankinti tą žmogų neleidžiant jam gyventi, kaip patinka. Anksčiau ar vėliau vistiek ateis toks laikas, kai keliai išsiskirs, o tada dar bus gaila ir prarasto laiko su juo... Arba iškarto imtis veiksmų ir tvarkytis savo gyvenimą. Galima juk palikti jam pasirinkimą - arba rimtai suitvarkyti ir grįžti į šeimą, arba tegul gyvena laisvas, kaip jam patinka. O gyventi ir tikėtis, kad vieną dieną jis pasikeis - taip nebūna, didžioji dalis nesikeičia. O žolės rūkymas ir priklausomybė nuo jos, tikrai nėra mažesnė problema nei pvz alkoholizmas... Aš asmeniškai su tuo nesitaikstyčiau - arba arba. Aišku jei tai man netrukdytų, aš dėl to nesinervinčiau - na tegul, bet man asmeniškai per sunku žiūrėti į mylimą žmogų, kaip jis degraduoja, ir negalėti jam padėti... O jei jis to dalyko nekeis, na anksčiau ar vėliau ir be spyrio, kuris galbūt galętų išgelbėti abu arba bent vieną pusę, jis vistiek pasieks galutinį tašką - labai liūdną,, bet čia jo pasirinkimas. Jei žmogus pats nenorės, niekas, tikrai niekas jo neprivers keistis, ir po ilgesnės ar trumpesnės pertraukos jis vėl grįš prie savo priklausomybės, deja, kad ir kaip skaudu tą pripažinti, be pačio žmogaus noro, visi aplinkiniai yra bejėgiai, ir jūs nors ant galvos galit stovėti, maldauti, daryti, ką tik norit, bet jis grįš prie savo...
Vaikas
